Lapkričio 23 yra 327-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 328-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 38 dienos.

• Lietuva – Lietuvos kariuomenės diena;
• Katalikų šalys – Šv. Klemensas;

Adelė – Doviltas – Felicita – Klemensas – Liubartė – Kolumbanas – Kolumbas

• 1629 – Švedai įžengė į Klaipėdą ir užvaldė beveik visą Kuršių neriją;
• 1636 – išduota privilegija Biržų evangelikų liuteronų parapijai kurti;
• 1793 – baigėsi Gardino seimas, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas.

• 1851 m. – Jonas Basanavičius, lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas (m. 1927 m.).
• 1884 m. – Jonas Reitelaitis, Romos katalikų kunigas, istorikas ir kraštotyrininkas, Krikštonių miestelio kūrėjas, valstybės ir visuomenės veikėjas, publicistas (m. 1966 m.).
• 1885 m.:
  • Kipras Petrauskas, žymus Lietuvos dainininkas (tenoras), operose sukūręs apie 80 vaidmenų, profesorius, Lietuvos meno kūrėjų draugijos narys. Su K. Petrausku siejamas nacionalinės operos įkūrimas (m. 1968 m.).
  • Stasys Šilingas, Lietuvos Valstybės tarybos pirmininkas, Lietuvos teisininkas, kultūros, politikos ir valstybės veikėjas (m. 1962 m.).
• 1887 m. – Vincentas Borisevičius, Lietuvos vyskupas. Kandidatas į palaimintuosius (m. 1946 m.).
• 1888 m. – Pijus Adomavičius, chorvedys, kompozitorius, kultūros veikėjas (m. 1978 m.).
• 1902 m.:
  • Antanas Ilčiukas, vargonininkas, pedagogas, choro dirigentas, kompozitorius (m. 1990 m.).
  • Povilas Pakarklis, teisininkas, istorikas, kraštotyrininkas (m. 1955 m.).
• 1903 m. – Jonas Laužikas, pedagogas, Lietuvos visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
• 1910 m. – Juozas Linkaitis, Lietuvos inžinierius elektrikas, energetikas (m. 1967 m.).
• 1917 m. – Justinas Lelešius, Lietuvos kunigas, Tauro apygardos partizanų kapelionas (m. 1947 m.).
• 1923 m. – Vanda Kavaliauskienė, Lietuvos provizorė, kraštotyrininkė, muziejininkė.
• 1926 m. – Vytautas Kubilius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius (m. 2004 m.).
• 1927 m. – Lionginas Šepetys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2017 m.).
• 1936 m.:
  • Algimantas Kviklys, Lietuvos agronomas sodininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1992 m.).
  • Algirdas Endriukaitis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1941 m. – Klemas Inta, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m.:
  • Jonas Anuškevičius, Lietuvos architektas.
  • Jūratė Kiaupienė-Kuzmaitė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1949 m. – Nina Šesternikova, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m.:
  • Alfonsas Vitkus, gydytojas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
  • Saulius Beržinis, Lietuvos dokumentinio kino režisierius.
• 1952 m. – Nadiežda Oleinik, gydytoja, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Vida Stasiulionienė – Barkauskaitė, pedagogė, Lietuvos ir Utenos rajono profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1955 m.:
  • Irena Urbelienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jonas Genys, Lietuvos archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus direktorius, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Česlovas Jokūbauskas, teisininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas, buvęs LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
• 1958 m. – Arvydas Bagdžius, dailininkas, tapytojas (m. 2008 m.).
• 1960 m. – Paulius Perminas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Onutė Kartavičienė, Rėčiūnų kaimo ūkininkė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1967 m. – Edmundas Štreimikis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1968 m. – Tomas Juška, lietuvių verslininkas.

• 1886 m. – Adomas Honoris Kirkoras, lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas bei istorikas (g. 1818 m.).
• 1913 m. – Augustas Ambrasaitis, Prūsijos istorikas, kraštotyrininkas, pedagogas, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas (g. 1863 m.).
• 1930 m. – Juozas Povilas Grajauskas, Romos katalikų kunigas, draudžiamos spaudos platintojas, publicistas (g. 1882 m.).
• 2003 m. – Vytautas Statulevičius, mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, akademikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, „Lietuvos Sąjūdžio“ veikėjas (g. 1929 m.).
• 2009 m. – Juzefas Jurgelevičius, Lietuvos futbolininkas, „Geriausias Lietuvos futbolininkas“, vienas techniškiausių „Žalgirio“ futbolininkų per visą komandos istoriją (g. 1947 m.).
• 2020 m.:
  • Savinijus Katauskas, Lietuvos teisininkas, advokatas, grafikas, dailininkas ekslibristas, rankininkas (g. 1936 m.).
  • Algirdas Romualdas Paulavičius, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1943 m.).
  • Regina Maželytė-Taurinskienė, lietuvių grafikė, pedagogė (g. 1952 m.).
• 2021 m. – Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis, politinis kalinys (g. 1925 m.).^[1]
• 2023 m. – Vida Kulikauskienė, Lietuvos etnologė (g. 1933 m.).^[2]

• 1991 – Queen solistas Freidis Merkuris patvirtino gandą, kad jis serga AIDS. Kitą dieną atlikėjas mirė;
• Angola oficialiai prisijungia prie Pasaulio prekybos organizacijos.

• 912 m. – Otonas I, Vokietijos karalius (nuo 936 m.), pirmasis Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 962 m.), Italijos karalius (nuo 951 m.) (m. 973 m.).
• 1221 m. – Alfonsas X, Kastilijos karalius, valdė nuo 1252 m. gegužės 30 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1252 m. gegužės 30 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1252 m. gegužės 30 d. iki mirties. Vokietijos karalius (formaliai Romėnų karalius), valdė nuo 1257 m. balandžio 1 d. iki 1275 m (m. 1284 m.).
• 1690 m. – Ernstas Johanas Bironas, vokiečių bajoras, Rusijos imperatorės Anos Ivanovnos favoritas (m. 1772 m.).
• 1804 m. – Franklinas Pyrsas, amerikiečių teisininkas, politikas, 14-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1853–1857), vienintelis JAV prezidentas iš Naujojo Hampšyro (m. 1869 m.).
• 1824 m. – Boleslovas Mykolas Ruseckas, dailininkas, tapytojas, garsaus dailininko Kanuto Rusecko sūnus (m. 1913 m.).
• 1860 m. – Hjalmaras Brantingas, Švedijos spaudos ir politinis veikėjas (m. 1925 m.).
• 1906 m.:
  • Konradas Jaždževskis, lenkų archeologas (m. 1985 m.).
  • Sait Faik Abaslyanik, Turkijos apsakymų rašytojas, poetas (m. 1954 m.).
• 1926 m. – Sai Baba, populiarus Indijos dvasinis mokytojas, dvasinis lyderis, oratorius ir dažnai apibūdinamas (kontroversiškai) kaip įsikūnijęs Dievas ir stebukladaris (m. 2011 m.).
• 1927 m. – Andželas Rafaelis Sodanas, Italijos kardinolas, 2005–2019 m. buvęs Kardinolų kolegijos dekanu, perėmęs šias pareigas iš popiežiumi išrinkto Jozefo Racingerio (m. 2022 m.).
• 1931 m. – Tosiwo Nakayama, pirmasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas (m. 2007 m.).
• 1933 m. – Krzysztof Penderecki, lenkų kompozitorius, pedagogas ir dirigentas (m. 2020 m.).
• 1935 m. – Vladislavas Volkovas, kosmonautas.
• 1945 m. – Raúl Rivero, Kubos poetas ir žurnalistas (m. 2021 m.).
• 1949 m. – Sandra Stevens, grupės Brotherhood of Man narė.
• 1954 m. – Ross Brawn, autosporto inžinierius iš Didžiosios Britanijos, Formulės 1 Brawn GP ekipos savininkas.
• 1970 m. – Oded Fehr, Izraelio kino ir televizijos aktorius.
• 1974 m. – Igors Korabļovs, Latvijos futbolininkas, gynėjas.
• 1979 m. – Nihat Kahveci, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Villarreal klubo puolėjas.
• 1980 m. – Kirk Samuel Penney, Naujosios Zelandijos krepšininkas. Buvęs „Žalgirio“ komandos žaidėjas.
• 1981 m. – Andrius Kandelis, Lotynų Amerikos šokių šokėjas.
• 1982 m. – Asafa Powell, Jamaikos sprinteris. Olimpinis čempionas. 4×100 m estafetės olimpinis ir pasaulio rekordininkas.
• 1987 m. – Nicole Polizzi (Snooki), JAV realybės šou Jersey Shore dalyvė.
• 1989 m. – Edgaras Apelis, latvių ledo ritulininkas – gynėjas.
• 1992 m. – Miley Ray Cyrus, JAV dainininkė ir aktorė. Karjerą pradėjo nuo 12 metų vaidindama Disney kanale. Labiausiai išpopuliarėjo dėl atliekamo pagrindinio vaidmens seriale Hannah Montana.

• 955 m. – Edredas, Anglijos karalius 946–955 m (g. 923 m.).
• 1227 m. – Lešekas Baltasis, 1194–1227 m. Sandomiero bei 1194–1198 m. ir 1202–1227 m. Krokuvos kunigaikštis (g. 1186 m.).
• 1864 m. – Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, astronomas, geodezininkas, Dorpato universiteto profesorius (g. 1793 m.).
• 1949 m. – Gustavas Radbruchas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas, teisės filosofas, profesorius, Reicho teisingumo ministras (Veimaro Respublikoje 1923 m.) (g. 1878 m.).
• 1976 m. – Andrė Malro, prancūzų rašytojas, kovotojas ir politikas, sukūrė „muziejaus be sienų“ koncepciją. Buvo pirmuoju Prancūzijos kultūros ministru (1960–1969) (g. 1901 m.).
• 1991 m. – Klaus Kinski, vokiečių aktorius^[3] (g. 1926 m.).
• 2006 m. – Aleksandras Valterovičius Litvinenka, buvęs KGB, vėliau FSB darbuotojas, rašytojas (g. 1962 m.).
• 2007 m.:
  • Vladas Doukšas, lietuvių kilmės Urugvajaus futbolininkas, žaidęs šios šalies nacionalinėje rinktinėje (g. 1933 m.).
  • Vladimiras Kriučkovas, TSRS saugumo tarnybų karininkas, vadovas, armijos generolas (g. 1924 m.).
• 2021 m. – Čion Duhanas, Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, ėjęs pareigas 1980–1988 m. (g. 1931 m.).^[4]