Sait Faik Abaslyanik (adapt. Saitas Faikas Abasljanikas g. 1906 m. lapkričio 23 d. Adapazaryje – m. 1954 m. gegužės 11 d. Stambule) – Turkijos apsakymų rašytojas, poetas.

Daugiausia žinomas dėl savo apsakymų.

Abaslyanik studijavo Prancūzijoje, Šveicarijoje. Vėliau dirbo mokytoju.

Apsakymai:

• „Virdulys“ (Semaver 1936 m.),
• „Fontanas“ (Sarnıç 1939),
• „Nereikalingas žmogus“ (Luzumsuz adam 1948 m.),
• „Kavinė“ (Mahalle Kahvesi 1950),
• „Kompanija“ (Kumpanya 1951 m.),
• „Debesuotas dangus“ (Havada Bulut 1951),
• „Cirkas“ (Kumpanya 1951),
• „Baseino pusė“ (Havuz Başı 1952),
• „Paskutiniai paukščiai“ (Son Kuşlar 1953),
• „Gyvatė ant Alemdago kalno“ (Alemdağ'da Var Bir Yılan 1953 m.),
• „Gabalėlis cukraus“ (Az Şekerli 1954).

Abaslyanik kūrinių veikėjai – mokytojai, darbininkai, amatininkai, žvejai, o apsakymų veiksmo vieta – Stambulas. Kūrybai būdinga humanistinis pasaulio suvokimas, impresionizmo bruožai. Dar parašė romanų, eilėraščių^[1].