Įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas
Raudonas kaspinėlis yra solidarumo žmonėms, nešiojantiems ŽIV ir sergantiems AIDS, simbolis.
ICD-10	B20 – B24
ICD-9	042-044
LigųDB	5938

AIDS (angl. acquired immune deficiency syndrome, „įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas“) – neišgydoma infekcinė liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) (angl. HIV - Human Immunodeficiency Virus). AIDS būdinga stipri imunosupresija, lemianti indikacines ligas, antrinius navikus ir neurologinius pokyčius.^[1]

ŽIV perduodamas per tiesioginį sąlytį su sergančiojo gleivine, krauju, kitais skysčiais išskiriamais sekso metu – sperma ir makšties skysčiu – juose kupina viruso. Virusas gali plisti ir per motinos pieną. Užsikrėtimas galimas vaginalinio, analinio, oralinio sekso metu. Narkotikų vartojimas viena bendra adata, yra vienas iš pagrindinių užsikrėtimo kelių. Motinai gimdant, naujagimis taip pat turi galimybę užsikrėsti virusu, tačiau dėl naujų vaistų ir chirurginių metodų naujagimių užsikrėtimai ypač sumažėjo. Motina gali perduoti virusą žindant kūdikį. Yra retų atvejų, kai kraujo perpylimas sukėlė užkrėtimą dėl klaidos tikrinant kraują prieš jo panaudojimą.

ŽIV negalima užsikrėsti būnant arti sergančio žmogaus, su juo valgant arba naudojantis bendru tualetu. Jeigu yra žaizdų burnoje, tuomet bučiuotis nepatariama, nors ŽIV viruso kiekis seilėse palyginus mažas, toks viruso perdavimas teoriškai įmanomas. Taivane (Taiwan) atlikti tyrimai parodė, kad didelė universiteto studentų dalis klaidingai mano, kad ŽIV galima užsikrėsti įkandus uodui, maudantis tame pačiame baseine ar nuo tualeto sėdynės. Apie 50 % apklaustų studentų nežinojo, kad ŽIV galima pasigauti per užkrėstą spermą.^[2]

Pagrindinis apsisaugojimo būdas yra teisingas prezervatyvų naudojimas. Kiti pataria visai neturėti sekso, nors nėra duomenų, kad toks patarimas padeda paaugliams išvengti lytinių ligų. Svarbu atvirai apie tai kalbėtis, ir pasitikėt savo kita puse. Pačiam žmogui neįmanoma žinoti ar jis yra infekuotas, jei turėjo nesaugų lytinį aktą – ligos ženklų dažniausiai nebūna 10 metų, dėl to yra svarbu atlikti ŽIV testą.

ŽIV (žmogaus imuniteto virusui) pažeidus žmogaus imuninę sistemą (T-limfocitus pagalbininkus), susidaro įgytas imunodeficito sindromas (AIDS). Toks imuninės sistemos pažeidimas išsivysto per kelerius metus nuo užsikrėtimo. Laikotarpis be ligos požymių (latentinis-nematomos laikotarpis) gali užtrukti iki 10 metų. Žmogus gali atrodyti visiškai sveikas. Kūne virusas pasirodo vienerių metų laikotarpyje po užsikrėtimo. Jeigu ŽIV testas daromas po kelių mėnesių po lytinių santykių, testas gali būti klaidingas, nes virusui paplisti užtrunka iki metų – todėl rekomenduojama pasitikrinti papildomai dar kartą, įsitikint ar viruso tikrai nėra.

Užsikrėtus virusu su laiku organizmas praranda galimybę reaguoti į užkrečiamas ligas sukeltas kasdieninių virusų ir bakterijų. Požymiams atsiradus, žmogus ima itin dažnai ir sunkiai sirgti oportunistinėmis infekcijomis (infekcijos, kurias sukelia nuolat, normaliai žmogaus kūne esančios bakterijos, kurios sveikam žmogui nesukelia ligų). Mirštama nuo įvairių komplikacijų susijusių su paprastomis ligomis, kaip gripas, plaučių uždegimas, nes žmogus tampa itin jautrus bet kokiam užkratui. Dėl papildomų ligų kaip vėžys ir išsekimo, AIDS pacientai neturi galimybių save apsaugoti.

Virusas dauginasi per imuninės sistemos ląsteles, kas labai pasunkina efektyvių vaistų atradimą. Priklausant nuo viruso tipo, vidutiniškai žmogus gali išgyventi nuo 9 iki 11 metų. Nauji vaistai ir gydymo metodai neseniai parodė, kad gyvenimo trukmė gali būti pratęsta iki 20 metų. Bet virusas keičiasi ir mutuoja, ir įgauna atsparumą vaistams. Dėl pasitaikančio sekso tarp užkrėstų AIDS pacientų, virusai turi galimybę keistis ir tapti atsparūs vaistams, mutuoti į virulentiškesnio tipo virusą. Atsparumas vaistams jau užfiksuotas. Yra keli žinomi viruso tipai, kuriuos itin sunku gydyti vaistais.

2007 metais buvo apskaičiuota, kad yra 33,2 milijono žmonių, užsikrėtusių ŽIV virusu. Dėl viruso sukelto įgyto imunodeficito sindromo (AIDS), pasaulyje jau mirė apie 2,1 milijono žmonių, įskaitant 330 tūkstančių vaikų. Didelė dalis sergančiųjų yra Afrikoje, kur nepaplitęs prezervatyvų naudojimas.

Kol kas nėra vakcinos, bet atrasta daug vaistų veikiančių įvairias ŽIV viruso dauginimosi grandis:

1. Nukleozidų atgalinės transkriptazės inhibitoriai;
2. Nenukleozidų atgalinės transkriptazės inhibitoriai;
3. Proteazės inhibitoriai;
4. ŽIV susijungimo su šeimininko ląstele inhibitoriai;
5. CCR5 antagonistai;
6. Integrazės inhibitoriai.

Tačiau gydymas ilgas ir sukelia daug nepageidaujamų reiškinių, taip pat dažnas viruso atsparumas. Toks gydymas prailgina gyvenimą ir sumažina gretutinių ligų komplikacijų pavojų. Naujų vaistų kainos yra didelės, jie dažnai neprieinami daugumai žmonių. Bandoma sukurti bendradarbiavimą su vaistų gamintojais, kad jie suteiktų lengvatines kainas silpnos ekonomikos šalims.

Virusas pirmą kartą aptiktas 1980 m. Kalifornijoje.^[3] Genetiniai tyrimai rodo, kad virusas kilęs Afrikoje XX-to amžiaus pradžioje. JAV pripažino „AIDS“ kaip ligą 1981-ais metais. Manoma, kad šis imuno virusas kilo beždžionėse. Manoma, kad beždžionių SIV virusas tapo HIV virusu, kai žmogus užsikrėtė beždžionių krauju kai jas medžiojo ir maitinosi žalia mėsa. Tuomet įvyko SIV į ŽIV mutacija, virusas prisitaikė prie žmogaus ir tapo mirtinu.

Buvo manoma, kad beždžionių imuninė sistema per ilgą laiką surado būdą kaip kovoti su savuoju SIV virusu. Bet kol kas sunku paaiškinti, kodėl beždžionės visgi suserga panašiu į ŽIV „Simian imunodeficito virusu“ (SIV), nuo kurio dalis jų miršta patyrusios panašius simptomus į AIDS. Azijietiška bengališkoji makaka (rhesus) yra viena iš beždžionių, kurios užsikrėtus SIV virusu išsivysto „simian“ AIDS. Laukinės šimpanzės neseniai tyrimuose parodė, kad jos dėl SIV (Simian imunodeficito viruso) patiria panašias į AIDS ligas. Šios šimpanzės yra iki 16 kartų labiau linkusios mirti palyginus su neužkrėstomis simian virusu šimpanzėmis. Kol kas neaišku, kodėl beždžionės miršta nuo simian viruso, nes buvo galvojama, kad jis nėra mirtinas beždžionėms. Viena galimų teorijų sako, kad beždžionės užsikrėtė nuo žmonių ŽIV virusu, kuris pakeitė nekenksmingą simian virusą į daug pavojingesnį, mirtingesnį virusą. Tolimesnis ryšys tarp beždžionių ir žmonių sudaro naujų virusų atsiradimo galimybes.^[4]

Lietuvos AIDS centro duomenimis, ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS, yra šios:

1. Bronchų, trachėjos ar plaučių kandidozė;
2. Stemplės kandidozė;
3. Gimdos kaklelio išplitęs navikas;
4. Išplitusi ar ekstrapulmoninė kokcidiomikozė;
5. Ekstrapulmoninė kriptokokozė;
6. Lėtinė žarnyno kriptosporidiozė (trunkanti ilgiau kaip 1 mėn.);
7. Citomegalo viruso sukelta liga (ne kepenyse, blužnyje ar limfmazgiuose);
8. Citomegalo viruso sukeltas retinitas (dėl jo išsivystęs aklumas);
9. Su ŽIV susijusi encefalopatija;
10. Herpes simplex viruso sukelti lėtiniai išopėjimai (trunkantys ilgiau kaip mėnesį), bronchitas, plaučių ar stemplės pažeidimai;
11. Išplitusi ar ekstrapulmoninė histoplazmozė;
12. Lėtinė žarnyno izosporiozė (trunkanti ilgiau kaip 1 mėn.);
13. Kapoši sarkoma;
14. Burkito ar panašaus tipo limfoma;
15. Imunoblastinė ar panašaus tipo limfoma;
16. Pirminė smegenų limfoma;
17. Išplitusi ar ekstrapulmoninė Mycobacterium avium complex ar M.kansasii;
18. Bet kuri Mycobacterium tuberculosis forma (pulmoninė ar ekstrapulmoninė);
19. Kitų tipų ar neidentifikuoto tipo išplitusi arba ekstrapulmoninė mikobakteriozė;
20. Pneumocystis carinii sukeltas plaučių uždegimas;
21. Pasikartojantis plaučių uždegimas;
22. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija;
23. Pasikartojanti Salmonella septicemija;
24. Smegenų toksoplazmozė;
25. Su ŽIV susijęs išsekimo sindromas.

Lietuvoje dažniausiai pasireiškia šios AIDS indikacinės ligos:

1. Atipinis plaučių uždegimas (Pneumocistinė pneumonija);
2. Stemplės kandidozė (pienligė);
3. Įvairios tuberkuliozės formos;
4. Su ŽIV susijęs išsekimo sindromas;
5. ŽIV sukelta encefalopatija ir kt.

Laikotarpis tarp AIDS diagnozės ir mirties labai įvairus. Jam įtakos turi:

1. Ligonio amžius. Vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė. Tačiau jaunesnio amžiaus suaugusieji išgyvena ilgiau nei vyresnieji.
2. Įvairios infekcinės ligos, nėštumas ir kitos būsenos AIDS eigą pagreitina.
3. Mityba, gydymas, režimas. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, laiku pradėtas gydymas ligos eigą sulėtina.
4. Užsikrėtimo būdas. Perpylus ŽIV su krauju eiga yra trumpesnė, užsikrėtus lytiniu keliu – ilgesnė.
5. ŽIV tipas. ŽIV–1 eiga trumpesnė, ŽIV–2 ilgesnė.
6. Etniniai faktoriai: baltaodžiai išgyvena ilgiau nei juodaodžiai bei ispanų kilmės pacientai.
7. Pienligė

Vikiteka: AIDS – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie ligą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.