Kauno marių regioninis parkas – regioninis parkas vidurio Lietuvoje, į rytus nuo Kauno. Parko direkcija – Vaišvydavos km., plotas 9869 ha, vandenys užima 53 proc., miškai 33,5 proc. Parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, pakrančių miškų augmeniją bei gyvūniją (gamtinę ekosistemą) ir kultūros paveldo vertybes.[1]
Gamtos vertybės
Parko draustiniuose saugomos prie marių prieinančios sengirės (Rumšiškių, Dabintos miškai) su turtingu augalijos ir gyvūnijos kompleksu, į marias įtekančių upelių hidrografinė struktūra bei tikrais fjordais virtusios įlankėlės, didžiosios atodangos, ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių – populiacija, pelkėjančių tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiai. Nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio plyti didžiausias Lietuvoje Girionių dendrologinis parkas.
Parko svarbiausias akcentas – Kauno marios, užimančios 63,5 km², susiformavo 1959 m. užtvenkus Nemuną. Iš dabartinės marių teritorijos buvo iškelti 33 kaimai, užlietos derlingos žemės. Puikūs reginiai į marias, mišką ir sudėtingą reljefą atsiveria nuo Pakalniškių, Lašinių, Samylų piliakalnių. Dabar tai mėgstama Kauno ir aplinkinių miestų gyventojų poilsio vieta. Nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją.
Parko teritorijoje yra Pažaislio vienuolyno ansamblis – vienas vertingiausių brandžiojo baroko kūrinių Lietuvoje ir visoje XVII a. Šiaurės rytų Europoje. Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomi ir eksponuojami pagrindinių etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatai, daug praeities vertybių. Aukštame, vaizdingame marių krante įsikūręs poetės Salomėjos Nėries memorialinis muziejus Palemone, poeto Jono Aisčio muziejus Rumšiškėse, iš Kauno marių dugno iškelta ir į viršutinę Nemuno terasą perkelta Rumšiškių bažnyčia bei varpinė, daugiau kaip 20 istorijos ir archeologijos paminklų.
Kauno marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje mėgstantiems buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis. Galima pasinaudoti Kauno „Žalgirio“ jachtų klubo paslaugomis, čia organizuojami pramoginiai plaukiojimai jachtomis, kateriais, mokoma buriuoti. Daugiausia tinkamų poilsiauti bei maudytis pakrančių yra žemutinėje marių dalyje – Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabučiškėmis, Girionimis. Pasistatyti palapinę ar susikurti laužą galima Duobkalnio, Laumėnų, Samylų, Rumšiškių poilsiavietėse.
Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje galima pajodinėti ar pavažnyčioti arklius, visą muziejaus ekspoziciją aplankyti važiuojant brička. Marios ir jų apylinkės mėgstamos žvejų ir medžiotojų, pamario miškuose galima pagrybauti ir pauogauti. Galima pakeliauti 3 km ilgio Pakalniškių ekologiniu taku.
Jus kviečia Kauno marių regioninis parkas. – Kaunas: Lututė, 2007. – 32 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-692-61-4
Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose (sud. Giedrius Vaivilavičius). – Kaunas: Lututė, 2008. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-055-0
,_parko_direkcija.JPG)
