Po 2010 m. praūžusios vėtros buvo pravalytas praėjimas akmenuotu griovos dugnu, pašalinti išversti medžiai, pastatytos nuorodos. Siekiant sumažinti erozijos bei lankytojų apkrovos poveikį ekologiniu požiūriu jautrioje vietoje ir sudaryti optimalias sąlygas pasigrožėti žiojėjančiomis uolomis, urvais, meniškai susisluoksniavusiomis uolienų tekstūromis, buvo įrengti mediniai laiptai, tarp jų ir iki Lašinių „palties“ – didžiausio šlaite gulinčio konglomeratų luisto. Konglomeratų atodangos pakraštyje stūkso didžiulis Lašinių akmuo, 200 m į pietus Strėvos pakrantėje atsivėrusi įspūdinga Strėvos atodanga, kurioje geologai yra radę gintaro pėdsakų.
Geologija
Atodangos susidarymo pradžia siejama su paskutiniuoju apledėjimo ledynu. Atodanga susidarė kalkingame gargždo sluoksnyje. Pasklidus požeminiams vandenims, susidarė sąlygos konglomeratui susidaryti. Požeminiui vandeniui prasiveržus į paviršių, prasidėjo intensyvus kietųjų uolienų ardymas. Atodangoje likę tik nedideli, iki 2-3 m ilgio ir 1,5 m aukščio konglomeratų dariniai, o griovoje gausu prikritusių konlomeratų nuolaužų. Yra liekanų, pasidengusių kalcito kristalais. Gausu įvairių konglomeratų nuolaužų. Didžiausia iš jų – 8 m, gulinti šlaite. Ji yra sunkiai prieinamoje vietoje – mišku apaugusioje griovoje, besileidžiančioje į Strėvos upę. Griovos dugnu į upę teka upelis, kuris, nesant kritulių, būna išdžiuvęs.
