Ties aukščiausia atodangos vieta šliejasi Dovainonių kalva – legendomis apipintas Mergakalnis. Šioje vietoje, prie atodangos viršutinio pakraščio, įrengta regykla. Priešais, marių viduryje, pūpso paukščių pamėgta sala, kur prieglobstį randa ypač retos vandens paukščių rūšys. Atodangos pietinis sparnas (žemiausias) pradeda kilti ties marių įlanka prie išplatėjusio Uolės upelio. Atodanga marių pakrante driekiasi 500 m, tolydžio aukštėdama Nemuno srovės kryptimi iki 42 m ties Mergakalniu. Užima 2,38 ha plotą.
Geologija
Atodangoje atsiveria ledynmečių palikimas: gerai išlikęs glacigeninių (ledyninių) nuogulų pjūvis, liudijantis Nemuno slėnio šlaitų sandarą, retą geomorfologinio paveldimumo reiškinį, sudėtingą ledyno atslinkimo ir pasitraukimo mechanizmą. Atodanga taip pat liudija vėlyvojo ledynmečio prieledyninių marių raidos ir klimato kaitos paleogeografiją šiame regione.
Atodangoje atsidengia paskutiniojo apledėjimo pirmosios (Brandenburgo) stadijos ledyno rusvai pilko ir pilkšvai rudo moreninio priemolio klodas ir antrosios (Pomeranijos) stadijos rudas moreninis priemolis. Šios atodangos papėdėje yra smiltainių klodų, o viršutinėje dalyje tarytum nosys kyšo moreniniai stulpai – tai moreniniame priemolyje išlikę vertikalūs molio dariniai.
