Piliakalnis įrengtas ant Strėvos kairiojo kranto aukštumos pakraštyje esančios kalvos. Šlaitai statūs, 8–14 m aukščio. Aikštelė stačiakampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 33 x 13 m dydžio, beveik iš visų pusių apjuosta dabar nuskleistu pylimu, kuris išlikęs iki 0,6 m aukščio. Pietvakarinėje papėdėje yra 25 m pločio, 2 m gylio griovys. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, pietrytinis šlaitas dirvonuoja. Pietvakarinės aikštelės krašte yra erozinė įduba. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Papėdės gyvenvietė užima 4 ha plotą, joje rasta lipdytos brūkšniuotu, grublėtu, lygiu paviršiumi ir žiestos keramikos, šlako, dvejos trinamosios girnos.[1]
130 m į pietvakarius nuo pirmojo yra Maisiejūnų piliakalnis II, o 250 m į šiaurės vakarus išlikę Maisiejūnų pilkapiai. Maisiejūnų piliakalniai ir pilkapiai – vienas geriausiai išlikusių Nemuno vidurupio archeologinių paminklų kompleksų.[2]