Pasak vietinių gyventojų, ąžuolas taip pavadintas, nes jame perėdavę karveliai. Kadaise šį ąžuolą norėta nukirsti ir panaudoti statomo tilto prie Aleksoto poliams, bet vyrai neturėję tokių ilgų pjūklų, kurie „apglėbtų“ storą medžio kamieną. Tačiau vis tiek sugalvoję nupjauti viršūnę ir pažiūrėti, ar medis sveikas, ar tiktų statyboms. Nupjovę jie pamatė didelę kiaurymę, todėl sumanymo jį panaudoti poliams teko atsisakyti.
Aprašymas
1968 m. Karvelių ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Medis auga Pyplių kaime, Kamšos miško pakraštyje prie Kamšos miško botaninio-zoologinio draustinio. Medį patogu pasiekti iš kelio 140Kaunas–Zapyškis–Šakiai ties benzino kolonėle Mitkūnuose pasukus Pyplių link, toliau – kaimo žvyrkeliu (Piliakalnio g.) į dešinę bei nuo sodybos į dešinę apie 300 m per pasėlių lauką, viso apie 3 km. Objektas lankymui nepritaikytas: nėra informacinių nuorodų, atvirame lauke medis supamas ir stelbiamas suvešėjusių krūmų.
Karvelių ąžuolo kamieno skersmuo virš 2 m, aukštis – 17 m., asimetriška laja, o liemuo – 745 cm apimties (2015 m. duomenimis). Skelbiama, kad ąžuolas, kurio kamieno apimtis siekia 7 m, turi būti ne mažiau kaip 700 metų amžiaus. Šiam medžiui prieš 150 metų buvo nupjauta viršūnė. Per ilgus metus viršūnė užgijusi, tačiau ąžuolas taip ir likęs neaukštas. Paprastai senas medis, netekęs viršūnės, daugiau savo gyvybinės energijos skiria apatinėms šakoms, išsaugo sveikas šaknis, jo nuolat neklibina vėjai, be to, ąžuolas trumpu kamienu ir žema laja turi didesnes galimybes išlikti, sulaukti galbūt ir Stelmužės ąžuolo metų. Būtent todėl arčiausiai idealaus seno medžio modelio yra laikomas Karvelių ąžuolas.
Būklė
Atžalos auga iš kamieninių šakų. Yra ertmių kamiene, paviršiaus pažeidimų kamieno pagrinde, pačiame kamiene ir lajoje. Yra plyšių kamiene. Yra medienai kenkiančių grybelių lajoje. Medis viršijęs gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Augimo vietos paviršius yra nepralaidus.