Jeruzalė

Jeruzalė
ירושלים
القُدس
            
Šventyklos kalnas
Jeruzalė
Jeruzalė
31°47′00″ š. pl. 35°13′00″ r. ilg. / 31.78333°š. pl. 35.21667°r. ilg. / 31.78333; 35.21667 (Jeruzalė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Izraelio vėliava Izraelis
Apskritis Jeruzalės apskritis
Įkūrimo data 3 tūkstm. pr. m. e.[1]
Meras Moshe Lion
Gyventojų (2019[2]) 936 425
Plotas 125 km²
Tankumas (2019[2]) 7 491 žm./km²
Tinklalapis jerusalem.muni.il
Vikiteka Jeruzalė
Kirčiavimas Jerùzalė
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 148

Jeruzalė (hebr.יְרוּשָׁלַיִם‏‎ = Yerushaláyim, arab. القدس = al-Quds) – senas Artimųjų Rytų miestas, laikomas šventu krikščionybėje, judaizme ir islame. Miesto statusas ginčytinas: ir Izraelis, ir Palestina laiko Jeruzalę savo sostine.[3] Vis dėlto Izraelis kontroliuoja visą miestą ir yra paskelbęs Jeruzalę savo nedaloma sostine, tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to nepripažįsta.[4] Knesetas, prezidentas, vyriausybė įsikūrę Vakarų Jeruzalėje.

1947 m. gruodį dėl Jeruzalės tarp Jordanijos ir kuriamos Izraelio valstybės kilo karas, kurio rezultatas – padalinta Jeruzalė (Rytų Jeruzalė liko Jordano dalis, o Vakarų Jeruzalė atiteko Izraeliui). Tačiau po 1967 m. kilusio Šešių dienų karo ir likusi Jeruzalės dalis buvo užimta Izraelio ir, skirtingai nei likęs Vakarų Krantas, buvo tiesiogiai prijungta prie Izraelio. Vis dėlto, Palestina laiko tą rytinę miesto dalį sava ir planuoja, kad ta jo dalis bus Palestinos valstybės sostinė. Palestiniečių procentas Jeruzalėje ilgainiui mažėja, nes čia atsikelia vis daugiau žydų, o palestiniečiams iš kitur į visą Jeruzalę atvykti neįmanoma dėl apribojimų. Jeruzalės ribos buvo kartą vienašališkai išplėstos, prijungiant prie miesto, taigi ir Izraelio, dar daugiau Vakarų Kranto žemių. Nors Izraelio teisės į Vakarų Jeruzalę plačiai pripažįstamos didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies, Rytų Jeruzalė Jungtinių Tautų Organizacijos laikoma palestiniečių teritorija, kurią yra okupavęs Izraelis.[5][6][7][8]

Jeruzalė yra šventas miestas net trims religijoms: žydams, krikščionims ir musulmonams. Tradiciškai (nuo XIX a.) Jeruzalės senamiestis skirstomas į keturis kvartalus: žydų, krikščionių, musulmonų ir armėnų.[9] 1981 m. senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[10]

Prie Jeruzalės stūkso Siono kalva.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Jeruzalės istorija.

Ikiistoriniai ir senovės laikai

Bronzos ir geležies amžiai

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Senovės Izraelio ir Judėjos istorija.
Šiuolaikinė Jeruzalės rekonstrukcija valdant Saliamonui (X a. pr. m. e.). Viršuje matyti Saliamono šventykla.

Ankstyvajame bronzos amžiuje, apie 3000 m. pr. m. e., dabartinės Jeruzalės vietoje atsirado nuolatinė gyvenvietė.[11][12] Čia apsigyveno semitų gentys – kanaaniečiai.[13] XVIII a. pr. m. e. aplink miestą pastatyti įtvirtinimai.[14] Apie 1550–1200 m. pr. m. e. Jeruzalė buvo Egipto vasalinis miestas-valstybė.[15] Valdant faraonams Sečiui I ir Ramziui II buvo statomos jų vietininkų rezidencijos, tvirtovės.[13]

Apie 1000 m. pr. m. e. izraelitų karalius Dovydas užėmė Jeruzalę ir paskelbė ją Izraelio ir Judėjos karalystės sostine.[16] Valdant jo sūnui Saliamonui ant Šventyklos kalno pastatyta Jeruzalės šventykla (vadinama Pirmąja). Šventykla tapo religiniu žydų centru, kurioje buvo saugoma Sandoros skrynia.[17] Apie 930 m. pr. m. e., mirus Saliamonui, 10 šiaurinių Izraelio genčių sukilo prieš Saliamono sūnų Rehabeamą ir valstybė skilo į Izraelio (Palestinos šiaurinėje dalyje) ir Judėjos karalystes (pietinėje dalyje).[13] Jeruzalė tapo Judėjos sostine.[18] 586 m. pr. m. e. Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II užėmė ir sugriovė Jeruzalę bei jos šventyklą.[19] Judėjos valstybė panaikinta, o dauguma jos gyventojų ištremti į Babiloną.[20]

Antrosios šventyklos laikotarpis

538 m. pr. m. e., Babiloniją nukariavus Achemenidų Persijai, Jeruzalė tapo jos provincijos centru.[1] Persų karalius Kyras Didysis leido ištremtiems žydams grįžti į Judėją ir atstatyti šventyklą.[21] Naujoji šventykla (vadinama Antrąja) baigta statyti 516 m. pr. m. e.[22]

330 m. pr. m. e., Persiją užkariavus Aleksandrui Makedoniečiui, Jeruzalė atiteko Makedonijai, valdant Egipto karaliui Ptolemajui I SoteruiPtolemajams.[1] 198 m. pr. m. e. Ptolemajas V Epifanas prarado Judėją Seleukidų karaliui Antiochui III Didžiajam. 63 m. pr. m. e. Jeruzalę užėmė Romos karvedys Pompėjus Didysis.[23] 40 m. pr. m. e. Erodas I Didysis paskirtas Romai pavaldžios Judėjos karaliumi. Jam valdant Jeruzalė klestėjo: statyti nauji rūmai, amfiteatrai, tiesti keliai, atnaujinta Jeruzalės šventykla.[24] 6 m. Judėja tapo tiesiogiai Romos valdoma provincija.[25] 30 (arba 33) m. šalia Jeruzalės, ant Golgotos kalno, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.

66–73 m. vyko Judėjos gyventojų sukilimas prieš Romos valdžią, kurį romėnams galiausiai pavyko numalšinti. 70 m. imperatoriaus Vespasiano sūnus Titas sugriovė Jeruzalę ir Antrąją šventyklą.[26][27]

Vėlyvoji senovė

Per 132–135 m. Bar Kochbos sukilimą Jeruzalė vėl sugriauta.[1] Numalšinę sukilimą, romėnai atstatė miestą ir pavadino jį Elija Kapitolina (lot. Aelia Capitolina; iš Elijų giminės kilusio imperatoriaus Hadriano ir Romos Kapitolijuje garbinamo Jupiterio garbei).[26] 132 m. Hadrianas sujungė Judėjos provinciją su Galilėja ir pervadino ją Sirija Palestina.[28] Iki VII a. žydams įžengti į miestą buvo uždrausta – grėsė mirties bausmė.[29] IV a., valdant imperatoriui Konstantinui I, mieste pastatyta krikščionių bažnyčių, pvz., Šventojo Kapo bazilika. 395 m., skilus Romos imperijai, Jeruzalė atiteko jos rytinei daliai Bizantijai. 614 m. Jeruzalę užėmė Sasanidų Persijos karalius Chosrovas II. Persai žudė krikščionis, griovė ir degino jų bažnyčias.[30][31] 629 m. Bizantijos imperatorius Heraklėjas atkovojo Jeruzalę.[32]

Omejadų kalifo Abd al Maliko įsakymu 688–692 m. pastatyta Uolos kupolo šventykla

Viduramžiai

638 m. Jeruzalę užėmė arabų kalifas Omaras.[33] Jis pasirašė sutartį su Jeruzalės patriarchu Sofronijumi ir garantavo Jeruzalės krikščionių ir jų šventųjų vietų saugumą.[34] Jeruzalėje, kaip ir visoje Palestinoje, paplito arabų kalba ir kultūra, islamas. 685–715 m., valdant kalifams Abd al Malikui ir al Validui I, pastatyta al Aksos mečetė ir Uolos kupolo šventykla.[35] 1099 m. Jeruzalę užėmė kryžininkai (Pirmasis kryžiaus žygis).[1] Miestas buvo išgrobstytas, dauguma musulmonų ir žydų išžudyta. Jeruzalė tapo Jeruzalės karalystės sostine. 1187 m. Ajubidų Egipto sultonas Saladinas užėmė miestą ir išvijo kryžininkus.[36] 1229 m., per Šeštąjį kryžiaus žygį, Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II iš Egipto sultono al Kamilio gavo Jeruzalę ir pasiskelbė jos karaliumi. 1244 m. Jeruzalę apiplėšė Chorezmšachai ir išvijo žydus.[37] 1247 m. Chorezmšachus išstūmė Ajubidai.

Jeruzalė Bernhardo fon Breidenbacho žemėlapyje Peregrinatio in Terram Sanctam (1486)

1260–1517 m. Jeruzalę valdė Egipto mameliukai.[38]

Naujieji laikai

Osmanų laikotarpis (1517–1917)

1517–1917 m. Jeruzalė priklausė Osmanų imperijai.[36] XVI a., valdant sultonui Suleimanui Puikiajam, Jeruzalė išgyveno klestėjimo laikotarpį: aplink senamiestį pastatytos sienos ir vartai. 1832 m. Egipto paša Muchamedas Ali, siekdamas išsivaduoti iš Osmanų vasalinės priklausomybės, užėmė Jeruzalę. 1840 m. Osmanų valdžia atkurta.

Palestinos mandatas (1920–1948)

1917 m. Britanijos kariuomenė, vadovaujama feldmaršalo Edmundo Alenbio, užėmė Jeruzalę.[39] 1922 m. Tautų Sąjunga Lozanos konferencijoje suteikė Didžiajai Britanijai mandatą valdyti Palestiną, Transjordaniją ir Iraką. 1920–1948 m. Jeruzalė buvo Palestinos mandatinės teritorijos administracinis centras.[1]

Naujausieji laikai

Padalintas miestas (1948–1967)

1947 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pritarė Palestinos padalijimo į žydų ir arabų valstybes planui, pagal kurį Jeruzalei (su Betliejumi) suteiktas specialus tarptautinis statusas (lot. corpus separatum).[40] Žydai planui pritarė, o arabai priešinosi. Dėl netrukus Palestinoje kilusio pilietinio karo planas nebuvo įgyvendintas.[41][42] Britams pasitraukus iš Palestinos, 1948 m. gegužės 14 d. Tel Avive įkurta Izraelio valstybė, o jos sostine paskelbta Jeruzalė.[43] Kitą dieną kaimyninės arabų šalys įsiveržė į Izraelį, pradėdamos Pirmąjį arabų–Izraelio karą. Per karą miestas padalintas į dvi dalis: Rytų Jeruzalę (su senamiesčiu ir visu Vakarų Krantu) užėmė Transjordanija, Vakarų Jeruzalę – Izraelis.[1] 1950 m. Vakarų Jeruzalę paskelbus Izraelio sostine (čia persikėlė vyriausybė ir Knesetas), Jordanija aneksavo Rytų Jeruzalę.[44]

Izraelio valdymas (nuo 1967)

1967 m. tarp Izraelio ir jo kaimynų kilo Šešių dienų karas. Per jį Izraelis užėmė Rytų Jeruzalę ir pradėjo jos aneksiją.[1] 1980 m. liepos 30 d. Jeruzalė paskelbta „amžina ir nedaloma Izraelio sostine“.[45] Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Izraelio sprendimą. 1980 m. rugpjūčio 20 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, skelbiančią, kad Izraelio sprendimas yra „tarptautinės teisės pažeidimas“, „niekinis ir negaliojantis bei turi būti nedelsiant atšauktas“.[46]

2017 m. gruodžio 6 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.[47] 2018 m. gegužės 14 d. JAV ambasada iš Tel Avivo perkelta į Jeruzalę.[1]

Ekonomika

Dauguma Jeruzalės gyventojų dirba paslaugų ir administravimo sferoje. Maisto, tekstilės, avalynės, siuvimo, baldų, chemijos (plastikų, farmacijos), elektronikos pramonė, deimantų apdirbimas ir šlifavimas,[48] juvelyrinių dirbinių, suvenyrų, kulto reikmenų gamyba; leidyklos ir spaustuvės, amatininkų dirbtuvės.

Kultūra

Jeruzalėje įsikūrusi Izraelio tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija (nuo 1959 m.), Jeruzalės hebrajų universitetas (1925 m.), Hebrajų, Becalelio menų ir dizaino (1906 m.), Rubino šokio ir muzikos (1947 m.) akademijos, ješivos, mokytojų seminarija (1914 m.), armėnų dvasinė (1850 m.), žydų reformuotojų seminarijos, pranciškonų Biblistikos ir Šv. Žemės institutas (1927 m.), Jad Vašemo institutas (1953 m.); mokslinio tyrimo institutai. Taip pat veikia Izraelio nacionalinis, Dž. D. Rokefelerio Rytų šalių archeologijos, Jeruzalės istorijos, mokslo, Jad Vašemo holokausto, Biblijos kraštų, islamo meno, Italijos žydų meno muziejai, Izraelio nacionalinė biblioteka, Jad Vašemo instituto, Kneseto bibliotekos, centrinis sionistų ir valstybės archyvai. Radijo ir televizijos, filharmonijos simfoniniai orkestrai.

Gyventojai

Jeruzalė – didžiausias Izraelio miestas. 2016 m. čia gyveno 882 700 gyventojų, iš kurių 536 600 (61%) buvo žydai, 319 800 (36%) buvo musulmonai, 15 800 (2%) buvo krikščionys, o 10 300 buvo nepriskyrę savęs konkrečiai religijai (1%).[49]

Architektūra

Jeruzalėje išlikęs istorinis senamiestis, gausu religinių, kultūros paveldo objektų. Yra Šventyklos kalnas, kur senovėje stovėjo Jeruzalės šventykla, išliko kalną juosiančios vakarinės sienos fragmentas, vadinamoji Raudų siena. Ant Šventyklos kalno stovi viena svarbiausių musulmonų šventovių – al Aksos mečetė (pastatyta 644 m.) ir Kubat as Sachra (686–691 m.). Žymus Kristaus Kančios kelias (Via Dolorosa), kuriuo galima patekti į Šventojo Kapo baziliką (IV–XII a.). Išlikę gausūs miesto įtvirtinimai su vartais, XVI a. citadele, I a. Dovydo bokštu. Yra krikščionims svarbios Šv. Onos ir Šv. Jokūbo bažnyčios, Paskutinės vakarienės menė su Dovydo kapu.[50]

1981 m. Jeruzalės senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nuo 1982 m. – į UNESCO pasaulio paveldo, kuriam kyla grėsmė, sąrašą.[10]

Sportas

Populiariausi sportiniai žaidimai mieste – futbolas ir krepšinis.[51] Nuo 2011 m. mieste rengiamas maratonas.

Futbolas

Krepšinis

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 „Jeruzalės istorija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-01-01.
  2. „Localities, Population and Density per Sq. Km., by Metropolitan Area and Selected Localities“. Israel Central Bureau of Statistics. 6 September 2017. Nuoroda tikrinta 19 September 2017.
  3. 2003 Amended Basic Law Archyvuota kopija 11 vasario 2016 iš Wayback Machine projekto.. Basic Law of Palestine. Retrieved 9 December 2012.
  4. Smith, William (6 December 2017). „Donald Trump confirms US will recognise Jerusalem as capital of Israel“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 5 October 2023. Nuoroda tikrinta 13 May 2017.
  5. „Israel plans 1,300 East Jerusalem Jewish settler homes“. BBC News. 9 November 2010. „East Jerusalem is regarded as occupied Palestinian territory by the international community, but Israel says it is part of its territory.“
  6. „The status of Jerusalem“ (PDF). The Question of Palestine & the United Nations. United Nations Department of Public Information. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-08-08. „East Jerusalem has been considered, by both the General Assembly and the Security Council, as part of the occupied Palestinian territory.“
  7. „Israeli authorities back 600 new East Jerusalem homes“. BBC News. 26 February 2010. Nuoroda tikrinta 2013-09-18.
  8. „Resolution 298 September 25, 1971“. JTO. 1971-09-25. Suarchyvuotas originalas 2013-08-19. Nuoroda tikrinta 2018-07-25. „Recalling its resolutions... concerning measures and actions by Israel designed to change the status of the Israeli-occupied section of Jerusalem,...“
  9. Ben-Arieh, Yehoshua (1984). Jerusalem in the 19th Century, The Old City. Yad Izhak Ben Zvi & St. Martin's Press. p. 14. ISBN 0-312-44187-8.
  10. 10,0 10,1 „Old City of Jerusalem and its Walls“. UNESCO World Heritage Convention. Nuoroda tikrinta 2010-09-11.
  11. Negev, Avraham; Gibson, Shimon (2001). „Jerusalem“. Archaeological Encyclopedia of the Holy Land. New York and London. pp. 260–61. ISBN 978-0-8264-1316-1. Suarchyvuota iš originalo 23 September 2023. Nuoroda tikrinta 24 July 2018.{{cite encyclopedia}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  12. Freedman, David Noel (2000). Eerdmans Dictionary of the Bible. William B. Eerdmans Publishing Company. pp. 694–95. ISBN 978-0-8028-2400-4. „1. Ceramic evidence indicates some occupation of Ophel as early as early as the Chalcolithic period. 2. Remains of a building witness to a permanent settlement on Ophel during the early centuries (ca. 3000–2800 B.C.E.) of the Early Bronze Age“
  13. 13,0 13,1 13,2 „Palestina“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
  14. Nadav Naʼaman, Canaan in the 2nd Millennium B.C.E., p. 180.
  15. Jane M. Cahill, 'Jerusalem at the time of the United Monarchy', in Andrew G. Vaughn, Ann E. Killebrew (eds.) Jerusalem in Bible and Archaeology: The First Temple Period, Society of Biblical Literature, 2003 p. 33.
  16. Nadav Na'aman Canaan in the 2nd Millennium B.C.E., p. 183.
  17. Merling, David (26 August 1993). „Where is the Ark of the Covenant?“. Andrews University. Suarchyvuotas originalas 17 September 2006. Nuoroda tikrinta 22 January 2007.
  18. Zank, Michael. „Capital of Judah (930–586)“. Boston University. Suarchyvuota iš originalo 15 July 2015. Nuoroda tikrinta 22 January 2007.
  19. Finkelstein, Israel; Silberman, Neil Asher (2002). The Bible Unearthed: Archaeology's New Vision of Ancient Israel and the Origin of Its Sacred Texts. New York: Free Press. p. 307. ISBN 978-0-684-86912-4. OCLC 44509358. Suarchyvuota iš originalo 26 March 2023. Nuoroda tikrinta 11 August 2022.
  20. Zank, Michael. „Capital of Judah I (930–722)“. Boston University. Suarchyvuota iš originalo 28 May 2013. Nuoroda tikrinta 22 January 2007.
  21. „Ezra 1:1–4; 6:1–5“. Biblegateway.com. Suarchyvuota iš originalo 18 February 2023. Nuoroda tikrinta 11 September 2010.
  22. Zank, Michael. „Center of the Persian Satrapy of Judah (539–323)“. Boston University. Suarchyvuota iš originalo 14 April 2016. Nuoroda tikrinta 22 January 2007.
  23. Schiffman, Lawrence H. (1991). From Text to Tradition: A History of Second Temple and Rabbinic Judaism. Ktav Publishing House. pp. 60–79. ISBN 978-0-88125-371-9.
  24. Zank, Michael. „The Temple Mount“. Boston University. Suarchyvuota iš originalo 21 October 2012. Nuoroda tikrinta 22 January 2007.
  25. Crossan, John Dominic (26 February 1993). The Historical Jesus: the life of a Mediterranean Jewish peasant (Reprinted leid.). San Francisco: HarperCollins. p. 92. ISBN 978-0-06-061629-8.
  26. 26,0 26,1 Weksler-Bdolah, Shlomit (16 December 2019). Aelia Capitolina – Jerusalem in the Roman period: in light of archaeological research. BRILL. p. 3. ISBN 978-90-04-41707-6. OCLC 1170143447. Suarchyvuota iš originalo 26 March 2023. Nuoroda tikrinta 18 May 2022.
  27. Goodman, Martin (2008). Rome and Jerusalem: The Clash of Ancient Civilizations. Penguin. p. 25. ISBN 978-0-14-029127-8. OCLC 1016414322.
  28. Elizabeth Speller, Following Hadrian: A Second-Century Journey Through the Roman Empire, p. 218, Google knygos, Oxford University Press, 2004, p. 218
  29. Zank, Michael. „Byzantian Jerusalem“. Boston University. Suarchyvuota iš originalo 4 January 2007. Nuoroda tikrinta 1 February 2007.
  30. Hidden Treasures in Jerusalem Archyvuota kopija 6 sausio 2017 iš Wayback Machine projekto., the Jerusalem Tourism Authority
  31. Jerusalem blessed, Jerusalem cursed: Jews, Christians, and Muslims in the Holy City from David's time to our own. By Thomas A. Idinopulos, I.R. Dee, 1991, p. 152
  32. Rodney Aist, The Christian Topography of Early Islamic Jerusalem, Brepols Publishers, 2009 p. 56: 'Persian control of Jerusalem lasted from 614 to 629'.
  33. Dan Bahat (1996). The Illustrated Atlas of Jerusalem. Carta. p. 71. ISBN 978-965-220-348-9.
  34. Runciman, Steven (1951). A History of the Crusades:The First Crusade and the Foundation of the Kingdom of Jerusalem. 1. Penguin Books. 3–4. ISBN 978-0-521-34770-9.
  35. Hoppe, Leslie J. (August 2000). The Holy City: Jerusalem in the Theology of the Old Testament. Michael Glazier Books. p. 15. ISBN 978-0-8146-5081-3.
  36. 36,0 36,1 „Main Events in the History of Jerusalem“. Jerusalem: The Endless Crusade. The CenturyOne Foundation. 2003. Suarchyvuota iš originalo 13 January 2016. Nuoroda tikrinta 2 February 2007.
  37. Gilbert (1978), p. 25.
  38. Jonathan M. Bloom; Sheila S. Blair, eds. (2009). „Jerusalem“. Grove Encyclopedia of Islamic Art & Architecture: Three-Volume Set. Grove Encyclopedia of Islamic Art and Architecture. 2. Oxford University Press. p. 348. ISBN 978-0-19-530991-1. Nuoroda tikrinta 30 May 2014.
  39. Fromkin, David (1 September 2001). A Peace to End All Peace: The Fall of the Ottoman Empire and the Creation of the Modern Middle East (2nd reprinted leid.). Owl Books e. pp. 312–13. ISBN 978-0-8050-6884-9.
  40. „Considerations Affecting Certain of the Provisions of the General Assembly Resolution on the 'Future Government of Palestine': The City of Jerusalem“. The United Nations. 22 January 1948. Suarchyvuotas originalas 26 January 2008. Nuoroda tikrinta 3 February 2007.
  41. Article „History of Palestine“, Encyclopædia Britannica (2002 edition), article section written by Walid Ahmed Khalidi and Ian J. Bickerton.
  42. Itzhak Galnoor (1995). The Partition of Palestine: Decision Crossroads in the Zionist Movement. SUNY Press. pp. 289–. ISBN 978-0-7914-2193-2. Nuoroda tikrinta 3 July 2012.
  43. Klein, Menachem (2002). „Chapter 5: Rule and Role in Jerusalem“. In Breger, Marshall J.; Ahimeir, Ora (eds.). Jerusalem: A City and Its Future. Jerusalem Institute for Israel Studies, Syracuse University Press. p. 145. ISBN 978-0-8156-2912-2. Nuoroda tikrinta 14 October 2012. „On 5 December 1948, Prime Minister Ben-Gurion claimed Jerusalem as part of Israel and eight days later the Israeli Knesset declared it the capital of Israel.“
  44. Lapidoth, Ruth (30 June 1998). „Jerusalem: Legal and Political Background“. Israel Ministry of Foreign Affairs. Suarchyvuotas originalas 2 April 2013. Nuoroda tikrinta 22 July 2008.
  45. „Jerusalem“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.
  46. „Resolution 478 (1980)“ (PDF). United Nations. 1980. Suarchyvuotas originalas (PDF) 5 February 2009. Nuoroda tikrinta 30 July 2008.
  47. „Trump Declares Jerusalem as Israel's Capital“. News.com.au. 7 December 2017. Suarchyvuota iš originalo 6 December 2017. Nuoroda tikrinta 7 December 2017.
  48. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 162
  49. „Table III/9 – Population in Israel and in Jerusalem, by Religion, 1988–2016“ (PDF). jerusaleminstitute.org.il. 2018. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-05-10. Nuoroda tikrinta 2019-05-10.
  50. Jeruzalė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  51. Torstrick, Rebecca L. (2004). Culture and Customs of Israel. Greenwood Press. p. 141. ISBN 0-313-32091-8. „The two most popular spectator sports in Israel are football and basketball.“

Nuorodos

Read other articles:

Quick Lane Tire & Auto CenterQuick Lane Valdosta, GeorgiaJenisAnak PerusahaanIndustriJasa OtomotifDidirikan1997 Dearborn MichiganKantorpusatDearborn, MichiganCabang825 (US)[1]Wilayah operasiSeluruh duniaProdukOliSuku Cadang MotocraftSuku Cadang OmnicraftBanJasaGanti Oli, Servis Ringan and PerbaikanIndukFord Motor CompanySitus webhttps://www.quicklane.com www.quicklane.com/en-us/, https://www.quicklane.com  Quick Lane Tyre dan Auto Center adalah rantai otomotif global yang men...

 

Hemiscorpiidae Hemiscorpius lepturus jantan (A & B), serta betina (C & D) Klasifikasi ilmiah Domain: Eukaryota Kerajaan: Animalia Filum: Arthropoda Subfilum: Chelicerata Kelas: Arachnida Ordo: Scorpiones Famili: HemiscorpiidaePocock, 1893 Genus: HemiscorpusPeters, 1861 Spesies Lihat teks Sinonim Ischnuridae Liochelidae Hemiscorpiidae adalah sebuah keluarga kalajengking yang hanya berisi satu genus saja, yakni Hemiscorpus. Di dalamnya terdiri dari sekitar 16 spesies kalajengking yang ...

 

Electric grid operating device Economy 7 meter and radio teleswitch, right A radio teleswitch is a device used in the United Kingdom primarily to allow electricity suppliers to switch large numbers of electricity meters between different tariff rates, by broadcasting an embedded signal in broadcast radio signals. Radio teleswitches are also used to switch on/off consumer appliances to make use of cheaper differential tariffs such as Economy 7. Service role The typical use of a teleswitch is t...

Five Guys Enterprises, LLCJenisSwastaIndustriMakananGenreFast casual restaurantDidirikan1986; 38 tahun lalu (1986)Arlington, Virginia, United StatesPendiriJerry Murrell, Janie Murrell[1]KantorpusatLorton, Virginia, Amerika SerikatCabang1,500[2] (2016)Wilayah operasi Belgia Kanada Prancis Jerman Hong Kong Republik Irlandia Kuwait Belanda[3] Italia[4] Luksemburg Qatar Arab Saudi Singapura[5] Spanyol Uni Emirat Arab Britania Raya Amerika Serikat ...

 

City in Missouri, United StatesPerryville, MissouriCityPerry County Court HouseLocation of Perryville, MissouriCoordinates: 37°43′41″N 89°51′40″W / 37.72806°N 89.86111°W / 37.72806; -89.86111[1]CountryUnited StatesStateMissouriCountyPerryTownshipCentralIncorporated1856Government • MayorLarry Riney[2]Area[3] • Total8.32 sq mi (21.56 km2) • Land8.16 sq mi (21.14 km2)...

 

Election for the 60th Parliament of Victoria 2022 Victorian state election ← 2018 26 November 2022[a] 2026 → All 88 seats in the Victorian Legislative AssemblyAll 40 seats in the Victorian Legislative Council45 Assembly seats are needed for a majorityOpinion polls   First party Second party Third party   Leader Daniel Andrews Matthew Guy Samantha Ratnam Party Labor Liberal/National Coalition Greens Leader since 3 December 2010 7 September 2021...

Karl MarlantesKarl MarlantesBiographieNaissance 24 décembre 1944 (79 ans)AstoriaNationalité américaineDomicile WoodinvilleFormation Université YaleSeaside High School (en)University CollegeJonathan Edwards College (en)Activités Officier, écrivain, romancier, réalisateur de documentaireAutres informationsArme Corps des Marines des États-UnisGrade militaire First lieutenantConflit Guerre du Viêt NamDistinctions Liste détailléeBronze StarNavy CrossAir MedalPurple HeartBourse Rhod...

 

Margherita TudorMargherita Tudor ritratta da Daniel Mytens, Royal CollectionRegina consorte di ScoziaStemma In carica24 gennaio 1502 –9 settembre 1513 PredecessoreMargherita di Danimarca SuccessoreMaddalena di Valois Reggente di ScoziaIn carica1513 –1515(per il figlio Giacomo V) TrattamentoSua Maestà Altri titoliPrincipessa d'Inghilterra NascitaLondra, 28 novembre 1489 MorteCastello di Methven, Perthshire, 18 ottobre 1541 Luogo di sepolturaCarthusian Priory, Perth Casa re...

 

This article includes a list of references, related reading, or external links, but its sources remain unclear because it lacks inline citations. Please help improve this article by introducing more precise citations. (February 2013) (Learn how and when to remove this template message) Krogh's principle states that for such a large number of problems there will be some animal of choice, or a few such animals, on which it can be most conveniently studied. This concept is central to those disci...

Airport in Rechlin, GermanyMüritz AirparkIATA: REBICAO: EDAXSummaryAirport typePublicOperatorEntwicklungs-und Betriebsgesellschaft Müritzflugplatz Rechlin-Lärz mbHLocationRechlin, GermanyElevation AMSL220 ft / 67 mCoordinates53°18′23″N 012°45′11″E / 53.30639°N 12.75306°E / 53.30639; 12.75306Websitemueritz-airpark.deRunways Direction Length Surface ft m 07/25 7,808 2,380 Concrete 14/32 6,170 1,880 Concrete disused Müritz Airpark (IATA: REB...

 

本條目存在以下問題,請協助改善本條目或在討論頁針對議題發表看法。 此條目需要編修,以確保文法、用詞、语气、格式、標點等使用恰当。 (2013年8月6日)請按照校對指引,幫助编辑這個條目。(幫助、討論) 此條目剧情、虛構用語或人物介紹过长过细,需清理无关故事主轴的细节、用語和角色介紹。 (2020年10月6日)劇情、用語和人物介紹都只是用於了解故事主軸,輔助�...

 

Galaxy in the constellation Cassiopeia NGC 185NGC 185Observation data (J2000.0[1] epoch)ConstellationCassiopeiaRight ascension00h 38m 57.970s[1]Declination+48° 20′ 14.56″[1]Redshift−202 ± 3 km/s[2]Distance2.05 ± 0.13 Mly (630 ± 40 kpc)[3][4][5][a]Apparent magnitude (V)10.1[2]CharacteristicsTypedSph/dE3,[2] Sy2 [1]Apparent size (V)11.7′ × 10.0′[2]Notable featur...

French chess grandmaster Matthieu CornetteCornette in 2016CountryFranceBorn (1985-09-04) 4 September 1985 (age 38)Bègles, FranceTitleGrandmaster (2008)FIDE rating2559 (June 2024)Peak rating2620 (March 2018) Matthieu Cornette (born 4 September 1985) is a French chess player. He was awarded the title of Grandmaster by FIDE in 2008. He won the French Chess Championship in 2016. Chess career Cornette was born in Bègles on 4 September 1985.[1] He learned to play chess at s...

 

كهف بلومبوسمعلومات عامةالبلد  جنوب إفريقيا الإحداثيات 34°24′52″S 21°13′21″E / 34.4144°S 21.2225°E / -34.4144; 21.2225 تعديل - تعديل مصدري - تعديل ويكي بيانات كهف بلومبوس هو موقع أثري يقع على بعد حوالى 300 كلم شرق كيب تاون على الساحل الجنوبي بجنوب أفريقيا. ويحتوي الكهف على أدوات من �...

 

Series of measures to mitigate coronavirus in the UK Parliament House leaders rehearse hybrid procedures, 20 April This article is part of a series on theHouse of Commons of the United KingdomLogo of the House of Commons Members Current members of the 58th Parliament 2019 general election England Northern Ireland Scotland Wales Leadership Speaker Leader Shadow Leader Father of the House Committees Committees of the House of Commons Places Palace of Westminster House of Commons Chamber Portcul...

هذه المقالة بحاجة لصندوق معلومات. فضلًا ساعد في تحسين هذه المقالة بإضافة صندوق معلومات مخصص إليها. هذه قائمة «المدن التوأم» أو «المدن الشقيقة» في قارة آسيا - يعني زوج من البلدات أو المدن في دول مختلفة لها ترتيبات توأمة مدن يتم تضمين تاريخ تشكيل اتفاقية التوأمة بين قوسين. أف�...

 

Left to right, the Japanese aircraft carrier Ibuki and submarines Ha-105, Ha-106, and Ha-109 at Sasebo, Japan, in 1945. History Japan NameSmall Supply Submarine No. 4606 BuilderKawasaki, Senshu and Kobe, Japan Laid down1 July 1944 Launched30 October 1944 RenamedHa-106 on 30 October 1944 Completed15 December 1944 Commissioned15 December 1944 Fate Surrendered 2 September 1945 Stricken 30 November 1945 Scuttled 1 April 1946 General characteristics TypeTransport sub...

 

Brazilian Catholic priest and writer This article is an orphan, as no other articles link to it. Please introduce links to this page from related articles; try the Find link tool for suggestions. (June 2022) Maurílio Teixeira-Leite Penido Maurílio Teixeira-Leite Penido (Petrópolis, November 2, 1895 - Rio de Janeiro, June 23, 1970) was a Brazilian Roman Catholic priest and writer.[1][2] He was a pupil of Henri Bergson. Books A Função da Analogia na Teologia Dogmática. Edi...

Bilateral relationsAustralia–Peru relations Australia Peru Diplomatic missionEmbassy of Australia, LimaEmbassy of Peru, Canberra Australia–Peru relations refers to the diplomatic relations between the Commonwealth of Australia and the Republic of Peru. Both nations are members of Asia-Pacific Economic Cooperation, Cairns Group, World Bank, World Trade Organization and the United Nations.[1] History Both countries established relations on March 1, 1963, and have maintained them sin...

 

American economist (1915–2009) Paul SamuelsonBornPaul Anthony Samuelson(1915-05-15)May 15, 1915Gary, Indiana, U.S.DiedDecember 13, 2009(2009-12-13) (aged 94)Belmont, Massachusetts, U.S.EducationUniversity of Chicago (BA)Harvard University (MA, PhD)Spouses Marion Crawford ​ ​(m. 1938; died 1978)​[4] Risha Clay ​(m. 1981)​[5] Academic careerFieldMacroeconomicsInstitutionMassachusetts Institute of...