Khwārezmšhāḥīān خوارزمشاهیان Chorezmšachai
Karakitajų vasalai (1141-1212)
← 1077 – 1220 →
Sostinė	Urgenčas
Valdymo forma	imperija
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrimas nuo seldžiukidų	1077 m., 1077
- Užkariautas mongolų	1220 m.

Chorezmšachai, arba Didieji Chorezmšachai, Anušteginidai, (خوارزمشاهیان, Khwārezmšhāḥīān) – Vidurinės Azijos valdovų dinastija, 1077–1231 m. valdžiusi Chorezmo imperiją, didžiausią to meto imperiją Azijoje. Buvo kilusi iš istorinio Chorezmo regiono (dab. Uzbekija). Didžiausio išsiplėtimo metu XIII a. pradžioje jų valstybė valdė milžiniškas teritorijas nuo dab. Azerbaidžano vakaruose iki dabartinės Kirgizijos rytuose.

Pradininkas – Anušteginas Gharačai,^[1] seldžiukų 1077 m. paskirtas Chorezmo valdytoju. Kutb ad Dinas Muchamedas 1097 m. gavo chorezmšacho titulą. 1141–1157 m. Chorezmšachai buvo Karakitajų valstybės valdovų vasalai. XII a. antroje pusėje Chorezmšachai įsitvirtino Azerbaidžane ir Persijoje. Ala ad Dinas Muchamedas trumpam sukūrė imperiją nuo Indijos iki Anatolijos. Paskutinis Chorezmšachas Džalal ad Dinas Mingburnu žuvo kovodamas su mongolų imperija.^[2]

Vidurinės Azijos istorija
Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos
Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Afrigidai, Samanidai
Seldžiukidai, Karachanidai
Karakitajai
Chorezmo imperija
Sufidai, Čagatajaus chanatas
Timūridų imperija
Chyva, Buchara, Kokandas
Rusijos imperija > TSRS:
(Turkestano ATSR, Chyvos LTR, Bucharos LTR >
Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR)
Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija