Imperija (lot.imperium – karinė senosios Romos vadovybė) – stambi monarchoimperatoriaus valdoma valstybė, dažnai - stipri kariniu požiūriu. Aiškaus apibrėžimo sąvoka imperija neturi.
Imperija gali būti vadinama:
Valstybė, kurią sudaro kelios karalystės ar panašaus rango valdos.
Valstybė, apimanti teritorijas ir tautas, kultūriškai ir etniškai besiskiriančias nuo centro, kuriame sutelkta valdžia, kultūros.
Valstybė, kuri turi pavadinimo imperija tradiciją.
Imperijose, kaip ir kitose valstybėse, politinė struktūra bent iš dalies palaikoma prievarta, turi didelę karinę ir ekonominę jėgą. Jinai gali būti vientisame sausumos plote (pvz., Mongolų imperija ar AchemenidųPersija), ar jūrinė imperija (talasokratija) (pvz., Atėnų arba Britų imperija), joms būdinga laisvesnė struktūra ir plačiau išsimėčiusios teritorijos.
Prie pirmųjų imperijų galima priskirti Sargono valdyta Akado imperija – vieną iš ankstyviausių plačiai besidriekiančios sausumos imperijos modelių. Romos imperiją, Egiptą, sukūrusi imperiją XVI a. pr. m. e. įsiveržus į Nubiją ir senuosius Levanto miestus - valstybes bei juos prisijungus. Imperijos susidaro hegemonui politiniu ar kariniu būdu prijungus kitas teritorijas. Didėles supervalstybes taip pat galima vadinti imperijomis, tik neaišku, nuo kokio dydžio ir karinio ar ekonominio pajėgumo.
Imperijos nereikia painioti su federacija, kai didelė valstybė, kaip Rusijos Federacija ar JAV – yra grindžiama bendru susitarimu tarp ją sudarančių politinių vienetų, išlaikančių nemažą autonomiją.
Dauguma imperijų griuvo po I Pasaulinio karo - Rusijos, Vokietijos, Osmanų, Austrijos - Vengrijos imperijos. Paskutinės Europoje egzistavusios imperijos sunyko XX a. 9 - ajame dešimtmetyje: Britų imperija (1997 m.), Portugalijos imperija (1999 m. ). Vienintelė valstybė pasaulyje tebeturinti imperijos ir imperatoriaus titulus yra Japonija.
Imperijos samprata
Imperijos iki Naujųjų amžių neturėjo negatyvių atspalvių. Imperija buvo karinės galios, didybės, tvarkos, teisės simbolis. "Imperium" - lot. klb. - teisėtas valdymas. Iki viduramžių jos bruožai - religinė, krikščioniška vienybė, stabilumas, teisėtumas, - vertinama pozityviai. XIX-XX a. sandūroje dauguma europiečių palankiai vertino šią sąvoką - vertino kaip pažangą, civilizacijos variklį. Imperija į kitus kontinentus "nešė" Vakarų vertybes. XX a. po I P.K. imperijos sąvoka praranda pozityvinę pusę. Ji priešpriešinama nacionalinei valstybei, demokratijos sąvokai. Šiomis dienomis imperijos sampratą pakeitė supervalstybės statusas.
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.
.svg){kind=small}
