Abd al Malikas (arab.عَبْد الْمَلِك ٱبْن مَرْوَان ٱبْن الْحَكَم = ʿAbd al-Malik ibn Marwān ibn al-Ḥakam, ~646 m. – 705 m. spalio 9 d.) – penktasis Omejadų dinastijos kalifas, valdęs 685–705 m.[1] Kalifo Marvano I sūnus.
Biografija
Abd al Malikas gimė apie 646 m. Medinoje, Hidžaze, būsimajam Omejadų kalifui Marvanui ibn al Hakamui. Studijavo šariatąDamaske.[2] Būdamas 16 metų, Omejadų dinastijos pradininko Muavijos I paskirtas Medinos kanceliarijos vadovu.[3] 683 m. Medinoje kilus sukilimui (antroji fitna) prieš Muavijos I sūnų kalifą Jazidą I (v. 680–683), Omejadai (ir Abd al Malikas) buvo išvaryti iš miesto.[4] 683 m. Medinos sukilėliai buvo nugalėti Jazido siųstos kariuomenės.[4]
Mirus Jazidui I ir jo įpėdiniui Muavijai II, dauguma arabų genčių savo ištikimybę paskelbė Omejadų varžovui, Mekoje įsikūrusiam kalifui Abd Alahui ibn al Zubairui.[5] 684 m. kalifu išrinktas Abd al Maliko tėvas Marvanas. Po metų kalifu tapęs Abd al Malikas 691 m. sumušė Mekos valdytoją Abd Alahą ibn al Zubairą ir užėmė Iraką.[6] 692–697 m. nuslopino charidžitų sukilimus Irake ir Chorasane.[1]