Gruodžio 14 yra 348-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 349-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 17 dienų.

(kol kas neįvestos)

Alfreda – Alfredas – Augeda – Augedas – Augenė – Augenis – Fredas – Kintibutas – Kintrimas – Kintrimė – Kintvilas – Kintvilė – Tarvainas – Tarvainė

• 1795 – Rusijos imperatorė Jekaterina II paskelbė įsaką dėl dalies Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos prisijungimo prie Rusijos imperijos ir padalijimo į dvi gubernijas – Vilniaus ir Slonimo;
• 2005 – lietuviškoji Vikipedija perkopė 10 000 straipsnių ribą.

• 1578 m. – Jurgis Radvila III, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m. 1613 m.).
• 1846 m. – Edvardas Jančevskis, Lietuvos ir Lenkijos botanikas (m. 1918 m.).
• 1872 m. – Kazimieras Šleivys, kunigas, knygnešys. Palaidotas Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje (m. 1943 m.).
• 1881 m. – Stasys Nacevičius, Lietuvos agronomas selekcininkas, fenologas, fenologijos mokslo, daržovių selekcijos ir sėklininkystės pradininkas Lietuvoje (m. 1947 m.).
• 1888 m. – Kristupas Čibiras, Lietuvos kunigas, teologas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
• 1890 m. – Julius Abraitis, gydytojas^[1] (m. 1987 m.).
• 1896 m. – Juozas Sakalas-Sakalauskas, poetas^[2] (m. 1984 m.).
• 1898 m. – Ona Kairienė-Leonaitė, advokatė, redaktorė. Stepono Kairio žmona (m. 1958 m.).
• 1902 m. – Bronius Krikštopaitis, Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitonas (m. 1999 m.).
• 1904 m. – Antanas Makačinas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. 1954 m.).
• 1906 m. – Jonas Kuzminskis, Lietuvos grafikas (m. 1985 m.).
• 1909 m. – Ona Miciūtė, Lietuvos poetė, vertėja (m. 1973 m.).
• 1913 m. – Pranas Stepulis, lietuvių kanklininkas, meno kolektyvų vadovas, profesorius (m. 2007 m.).
• 1921 m. – Zuzana Masiulevičiūtė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
• 1923 m. – Antanas Jonynas, rašytojas, poeto Antano A. Jonyno tėvas (m. 1976 m.).
• 1930 m.:
  • Juozas Sabaliauskas, Lietuvos poetas, žurnalistas, publicistas, redaktorius.
  • Stasys Karazija, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Genovaitė Jokubauskienė-Šteimantaitė, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
• 1952 m. – Kęstutis Vitkus, Lietuvos gydytojas chirurgas (m. 2021 m.).
• 1953 m. – Gediminas Akelaitis, gydytojas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Gediminas Maškauskas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Julius Vyšniauskas, gydytojas odontologas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Arūnas Jurgaitis, pedagogas, Pagėgių savivaldybės visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1961 m. – Dalius Ribokas, istorikas, archeologas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
• 1962 m. – Saulius Šiliauskas, lietuvių istorikas ir politologas (m. 2022 m.).
• 1963 m. – Vytautas Juozapaitis, Lietuvos operos dainininkas (baritonas), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius bei Vilniaus kolegijos docentas, muzikinių TV laidų „Žvaigždžių duetai“ bei „Triumfo arka“ vertinimo komisijų pirmininkas, „Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro“ steigėjas ir vadovas, Lietuvos Nacionalinės premijos bei visų pagrindinių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas, 2009 m. vėl pripažintas Metų operos solistu^[3].
• 1964 m. – Eglė Eutropija Mikulionytė, Lietuvos aktorė, režisierė.
• 1969 m. – Laimis Bratikas, Lietuvos žurnalistas.
• 1973 m. – Saulius Štombergas, Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų, buvęs nacionalinės rinktinės kapitonas.

• 1892 m. – Kazimieras Lapčynskis, Lietuvos botanikas, etnografas (g. 1823 m.).
• 1934 m. – Leonas Čereška, zoologas, hidrobiologas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1896 m.).
• 1941 m. – Eduardas Volteris, bibliografas, archeologas, slavų, baltų kalbų, baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš lietuvių spaudos draudimą, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, universiteto profesorius (g. 1856 m.).
• 1948 m. – Jonas Markelis, II Seimo ir III Seimo narys (g. 1889 m.).
• 1950 m. – Stasys Rakauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1877 m.).
• 1959 m. – Juozas Pėželis, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (g. 1907 m.).
• 1982 m. – Izidorius Vasyliūnas, smuikininkas, pedagogas, vargonininkas, chorvedys (g. 1906 m.).
• 1989 m. – Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas, sovietų branduolinės fizikos atstovas, disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas. Sacharovas buvo civilinių teisių ir reformų Sovietų Sąjungoje šalininkas. 1975 m. gavo Nobelio premiją (g. 1921 m.).
• 1995 m. – Pranas Rutkauskas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, partizaninės spaudos platintojas, Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininkas. Slapyvardis – Ruginis (g. 1919 m.).
• 1999 m. – Kazys Žvirblis, inžinierius, Šiaulių miesto ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
• 2008 m. – Andrius Šmitas, lietuvių pedagogas, ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje vadovas, visuomenininkas, lietuvių bendruomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas (g. 1947 m.).
• 2021 m. – Jonas Palionis, lietuvių kalbininkas (g. 1924 m.).^[4]

• 1215 – ketvirtasis Laterano susirinkimas nusprendė finansuoti Kryžiaus žygį.
• 1819 – Alabama tapo 22-aja JAV valstija.
• 1900 – Maksas Plankas paskelbia savo atrastą absoliučiai juodo kūno spinduliavimo dėsnį (Planko dėsnį), pagal kurį šis spinduliavimas gali vykti tik kvantais.
• 1911 – Roaldas Amundsenas ir keturi palydovai pasiekė Pietų ašigalį.
• 1932 – Irakas atgavo nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės.
• 1937 – Japonijos valdžia pervadino Kinijos sostinę iš Peipingo į Pekiną.
• 1995 – Pasirašyta Deitono taikos sutartis, užbaigusi Bosnijos karą.
• 2004 – Žakas Širakas atidarė Mijo tiltą-viaduką pietinėje Prancūzijoje – patį didžiausią pasaulyje.

• 1503 m. – Michel de Nostredame, garsus viduramžių pranašas (m. 1566 m.).
• 1546 m. – Tycho Brahe, danų astronomas, astrologas bei alchemikas, sugebėjęs apskaičiuoti tikslias planetų buvimo vietas anksčiau, nei buvo atrastas teleskopas (m. 1601 m.).
• 1853 m. – Errico Malatesta, anarcho-komunistas su nepalaužiamu įsitikinimu, kuriuo dalinosi su savo draugu Piotru Kropotkinu, kad tuoj pat įvyks anarchistinė revoliucija (m. 1932 m.).
• 1909 m. – Edward Lawrie Tatum, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (m. 1975 m.).
• 1914 m. – Karl Carstens, vokiečių politikas, penktasis Vokieijos Federalinis Prezidentas, teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas ir civilistas (m. 1992 m.).
• 1918 m. – Tovė Ditlevsen, danų rašytoja (m. 1976 m.).
• 1960 m. – Ebrahimas Raisis, Irano dvasininkas (mudžtahidas), teisininkas (fakichas) ir valstybės veikėjas (m. 2024 m.).
• 1966 m. – Helė Torning-Šmidt, Danijos politinė veikėja.
• 1970 m. – Anna Maria Jopek, Lenkijos pop, jazz, folk muzikos atlikėja.
• 1972 m. – Christian E. Christiansen, danų filmų autorius ir režisierius.
• 1973 m. – Tom S. Englund, Švedijos muzikantas, žinomas kaip metalo muzikos grupės Evergrey vokalistas, gitaristas, lyderis ir įkūrėjas.
• 1976 m. – Pėteris Hansonas, futbolininkas, Švedijos rinktinės ir Stade Rennais klubo gynėjas.
• 1979 m.:
  • Aaron Lucas, Europos krepšininkas, žaidęs įžaidėjo pozicija.
  • Maiklas Ouvenas, anglų futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje, pasižymi greičiu, įsibėgėjimu, smūgių tikslumu.
• 1980 m. – Didieras Zokora, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Sevilla FC klubo saugas.
• 1982 m. – Stivas Sidvelas, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje Birmingemo „Aston Villa“ klube. Su Reading klubu 2005–2006 sezone laimėjo Futbolo lygos čempionatą.
• 1988 m. – Vanessa Anne Hudgens, JAV aktorė, dainininkė^[6].

• 1510 m. – Frydrichas Vetinas arba Frydrichas Saksas, Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1473 m.).
• 1591 m. – Šv. Kryžiaus Jonas, katalikų šventasis, rašytojas ir poetas, mistikas, karmelitų ordino reformatorius, Bažnyčios mokytojas (g. 1542 m.).
• 1799 m. – Džordžas Vašingtonas, pirmasis konstitucinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1789–1797)^[7] bei JAV nepriklausomybės karo metu vadovavo Kontinentinei armijai (1775–1783). Jo vaidmuo revoliuciniuose procesuose ir po jų sekusiame nepriklausomybės paskelbime ir Jungtinių Amerikos Valstijų suformavime buvo svarbus. Amerikiečių jis yra laikomas „šalies Tėvu”.^[7] (g. 1732 m.).
• 1954 m. – Dmitrijus Medvedevas, kadrinis NKVD karininkas (pulkininkas), žvalgybininkas, partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1898 m.).
• 1990 m. – Frydrichas Diurenmatas, žymus šveicarų dramaturgas, publicistas, dailininkas ekspresionistas. Rašė vokiečių kalba (g. 1921 m.).
• 2023 m. – Lee Redmond, amerikiečių moteris, turėjusi ilgiausius pasaulyje rankų nagus (g. 1941 m.).^[8]