Frydrichas Vetinas
Frydricho Vetino herbas
Gimė	1473 m. spalio 26 d. Torgau
Mirė	1510 m. gruodžio 14 d. (37 metai) Rochlicas
Tėvas	Albrechtas Behencenas Narsusis
Motina	Sidonija iš Bohemijos
Religija	katalikybė
Vikiteka	Frydrichas Vetinas

Frydrichas Vetinas (Frydrichas Saksas, vok. Friedrich von Wettin, Friedrich von Sachsen, 1473 m. spalio 26 d. Torgau – 1510 m. gruodžio 14 d. Rochlicas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Trečiasis Saksonijos kunigaikščio Albrechto Behenceno Narsiojo ir Bohemijos kunigaikščio Jurgio Podiebradiečio dukters Sidonijos sūnus. Dar vaikystėje pasišventė dvasininko karjerai. Studijavo Sienoje ir Leipcige. Įšventintas kunigu buvo Kelno kanauninku.^[1] Vėliau tarnavo Mainco arkivyskupo dvare.

1498 m. mirus Vokiečių ordino didžiajam magistrui Johanui Tyfenui, Ordino kapitula, siekdamas pagerinti santykius su Lenkijos karaliumi Jonu Albrechtu, grasinusiu Ordinui karu, pasiūlė Frydrichui Vetinui tapti magistro įpėdiniu. 1498 m. rugsėjo 29 d. jis buvo priimtas į Ordiną ir išrinktas didžiuoju magistru. Tačiau jo autoriteto nepakako, kad Ordino ramybę apsaugotų net Šventosios Romos imperijos imperatorius.

Tačiau 1507 m. Lenkijos sostą užėmė Žygimantas Senasis, kuris Ordinui paskelbė ultimatumą. Frydrichas Vetinas išvyko į Saksoniją ir vadovavo Ordinui iš gimtinės. Palaidotas Meiseno katedroje.

Prieš tai: Johanas Tyfenas

Vokiečių ordino magistras 1498–1510

Po to: Albrechtas Brandenburgietis