Kazimieras Šleivys (1872 m. gruodžio 14 d. Antašavoje – 1943 m. balandžio 17 d. Gaurėje) – kunigas, knygnešys. Palaidotas Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje.
1890 m., baigęs Panevėžio realinės mokyklos keturias klases, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Mokydamasis seminarijoje dalyvavo slaptos seminaristų organizacijos Lietuvos mylėtojų draugijos veikloje. Vienas iš draugijos tikslų buvo remti lietuvišką spaudą, ją platinti. Aktyviai darbavosi ir slaptoje Šv. Kazimiero draugijoje.
Įšventintas į kunigus 1894 m. ir paskirtas vikaru į Šiaulius. Čia netrukus įsitraukė į lietuvišką. sąjūdį, kartu su kunigu J. Remeikiu pradėjo platinti lietuvišką spaudą. Religinio turinio knygas platino atvirai, kalėdodamas. Slaptai platino anticarinio turinio leidinius, Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą ir kt.
1899 m. įskundus prolenkiškam gimnazijos kapelionui J. Rodzevičiui, buvo perkeltas į Ukmergę. Čia taip pat platino lietuvišką. spaudą. Kartu su vikaru Vladislovu Opulskiu pasirūpino lietuviškų giedojimų įvedimu bažnyčioje.
Prasidėjus Ukmergės miesto mokyklos moksleivių bylai dėl lietuviškos spaudos platinimo, 1899 m. buvo kaltinamas šios spaudos platinimu tarp moksleivių ir lietuvybės kurstymu – pokalbius su mokiniais apie lietuvišką priespaudą bei būtinumą iš jos išsivaduoti. Bet tuo metu Kazimieras Šleivys jau buvo iškeltas į Veiviržėnus. Vos tik atvykusį keletą kartų krėtė žandarai, ieškojo spaudos, bet nieko neužtikdavo, nors Kazimieras Šleivys ir čia ją platino. Ukmergės byla tęsėsi iki 1902 m. pradžios.
1901 m. perkeltas į Kulius vėl aktyviai įsitraukė į knygnešystę.
1902 m. sausio 9 d. caro paliepimu Kazimieras Šleivys buvo dvejiems metams ištremtas. Bausmę atliko Charkove.
Po ištrėmimo grįžo į Kulius ir tik 1905 m. paskirtas Pašaltuonio filijos (Jurbarko r.) vikaru. Rūpinosi parapijiečių švietimu: organizavo lietuviškos pradžios mokyklą, parapijos salėje atidarė skaityklą. 1918 m. perkeltas klebonu į Gaurę.
