Bažnyčios mokytojai

Šv. Izidorius Sevilietis su knyga – dažnu ikonografiniu Bažnyčios tėvų simboliu

Bažnyčios mokytojai (lot. doctores ecclesiae) – teologai, šventieji, kurių doktrina remiasi krikščionybė. Kartais vartojamas terminas „Bažnyčios daktarai“. Šis garbės vardas suteikiamas nuo 1298 m. Romos katalikų bažnyčioje keturi Bažnyčios mokytojai – Grigalius I, Ambraziejus, Augustinas ir Jeronimas – vadinami „šlovingaisiais Bažnyčios mokytojais“ (lot. egregii doctores ecclesiae), arba „keturiais mokytojais“, o Tomas Akvinietis vadinamas „filosofų kunigaikščiu“. Prie Bažnyčios mokytojų tradiciškai priskiriami ir kai kurie iškilieji teologai, kurie oficialiai nepatenka į šį garbingą sąrašą, pavyzdžiui, Origenas.

Bažnyčios mokytojų sąrašas

Romos katalikų bažnyčia

Romos katalikų bažnyčia iki šiol yra paskelbusi 35 Bažnyčios mokytojus, iš kurių 17, gyvenusių iki Didžiosios schizmos 1054 m, gerbiami ir Rytų krikščionybėje. Tarp šių 35 Bažnyčios mokytojų yra 4 moterys, 18 vyskupų, 29 kunigai, 1 diakonas, 3 vienuolės, 1 pasaulietė; 26 kilę iš Europos, 3 iš Afrikos ir 6 iš Azijos.

Vardas Gimimo metai Mirties metai Paskelbimo metai Tautybė Pareigos
Šv. Grigalius I ~540 m. 604 m. kovo 12 d. 1298 m. Italas Popiežius
Šv. Ambraziejus ~340 m. 397 m. balandžio 4 d. 1298 m. Italas Milano vyskupas
Šv. Augustinas 354 m. lapkričio 13 d. 430 m. rugpjūčio 28 d. 1298 m. Numidijos berberas Hipo (dab. Anaba, Alžyras) vyskupas
Šv. Jeronimas ~347 m. 420 m. rugsėjo 30 d. 1298 m. Dalmatas kunigas, vienuolis
Šv. Jonas Auksaburnis 347 m. 407 m. 1568 m. Siras Konstantinopolio vyskupas
Šv. Bazilijus Didysis 330 m. 379 m. sausio 1 d. 1568 m. Kapadokas Cezarėjos vyskupas
Šv. Grigalius Nazianzietis 329 m. 389 m. sausio 25 d. 1568 m. Kapadokas Konstantinopolio vyskupas
Šv. Atanazas Aleksandrietis 298 m. 373 m. gegužės 2 d. 1568 m. Egiptietis Aleksandrijos patriarchas
Šv. Tomas Akvinietis 1225 m. 1274 m. gegužės 7 d. 1568 m. Italas Kunigas, teologas, vienuolis
Šv. Bonaventūras 1221 m. 1274 m. liepos 15 d. 1588 m. Italas Kardinolas, vienuolis
Šv. Anzelmas Kenterberietis 1033 arba 1034 m. 1109 m. balandžio 21 d. 1720 m. Italas Kenterberio arkivyskupas
Šv. Izidorius Sevilietis 560 m. 636 m. balandžio 4 d. 1722 m. Ispanas Sevilijos vyskupas
Šv. Petras Auksažodis 406 m. 450 m. 1729 m. Italas Ravenos vyskupas
Šv. Leonas I 400 m. 461 m. lapkričio 10 d. 1754 m. Italas Popiežius
Šv. Petras Damijonas 1007 m. 1072 m. vasario 21 d. 1828 m. Italas Ostijos kardinolas, benediktinas
Šv. Bernardas Klervietis 1090 m. 1153 m. rugpjūčio 21 d. 1830 m. Prancūzas Kunigas, cistersų vienuolis
Šv. Hilarijus Puatjietis 300 m. 367 m. 1851 m. Prancūzas Puatjė vyskupas
Šv. Alfonsas Marija Liguoris 1696 m. 1787 m. rugpjūčio 1 d. 1871 m. Italas Sant’Agata de' Goti vyskupas, redemptoristų kongregacijos steigėjas
Šv. Pranciškus de Salis 1567 m. 1622 m. gruodžio 28 d. 1877 m. Prancūzas Ženevos vyskupas
Šv. Kirilas Aleksandrietis 376 m. 444 m. birželio 27 d. 1883 m. Egiptietis Aleksandrijos patriarchas
Šv. Kirilas Jeruzalietis 315 m. 386 m. 1883 m. Jeruzalietis Jeruzalės patriarchas
Šv. Jonas Damaskietis 676 m. 749 m. gruodžio 5 d. 1883 m. Siras Kunigas, vienuolis
Beda 672 m. 735 m. gegužės 27 d. 1899 m. Anglosaksas Kunigas, vienuolis
Šv. Efremas, Efremas Siras 306 m. 373 m. 1920 m. Siras Diakonas
Šv. Petras Kanizijus 1521 m. 1597 m. gruodžio 21 d. 1925 m. Olandas Kunigas, jėzuitas
Šv. Kryžiaus Jonas, mistiškasis mokytojas 1542 m. 1591 m. gruodžio 14 d. 1926 m. Ispanas Kunigas, basasis karmelitas
Šv. Robertas Belarminas 1542 m. 1621 m. rugsėjo 17 d. 1931 m. Italas Kapujos vyskupas, teologas, jėzuitas
Albertas Didysis 1193 m. 1280 m. lapkričio 15 d. 1931 m. Vokietis Vyskupas, teologas, dominikonų vienuolis
Šv. Antanas Paduvietis 1195 m. 1231 m. birželio 13 d. 1946 m. Portugalas Kunigas, pranciškonų vienuolis
Šv. Laurynas Brindizietis 1559 m. 1619 m. liepos 22 d. 1959 m. Italas Kunigas, diplomatas, kapucinas
Šv. Teresė Avilietė 1515 m. 1582 m. spalio 4 d. 1970 m. Ispanė Mistikė, basoji karmelitė
Šv. Kotryna Sienietė 1347 m. 1380 m. balandžio 29 d. 1970 m. Italė Mistikė, dominikonė
Šv. Teresė Lizjietė, Doctor Amoris 1873 m. 1897 m. rugsėjo 30 d. 1997 m. Prancūzė Basoji karmelitė
Šv. Jonas Avilietis 1500 m. 1569 m. gegužės 10 d. 2012 m. Ispanas Mistikas
Šv. Hildegarda Bingenietė 1098 m. 1179 m. rugsėjo 17 d. 2012 m. Vokietė Mistikė, abatė

Kai kurios Romos katalikų bažnyčios tradicijos šį sąrašą praplečia arba pripažįsta tik jo dalį. Ispanijoje Bažnyčios mokytojų titulas suteiktas Fulgentui Ruspiečiui ir Leandrui Seviliečiui.

Sirų-malabarų katalikų bažnyčia Bažnyčios mokytojais taip pat laiko šventuosius Ambraziejų, Jeronimą, Jokūbą Sarugietį, Grigalių, Augustiną, Atanazą Aleksandrietį, Bazilijų Didįjį, Grigalių Nazianzietį, Joną Auksaburnį, Efremą Sirą, Izaoką Sirą, Leoną I, Joną Damaskietį, Kirilą Aleksandrietį, Kirilą Jeruzalietį, Epifanijų Salaminietį ir Grigalių Nisietį.

Chaldėjų katalikų bažnyčia pripažįsta Bažnyčios mokytojais Polikarpą, Eustachijų Antiochietį, Melecijų Antiochietį, Aleksandrą Jeruzalietį, Atanazą Aleksandrietį, Bazilijų Didįjį, Kirilą Aleksandrietį, Grigalių Nazianzietį, Grigalių Nisietį, Joną Auksaburnį, Frabitą (Flavijoną)(Konstantinopolio patriarchą), Efremą Sirą, Jokūbą Nisibidietį, Izaoką Armėną, Izaoką Ninevietį ir Marutą.

Rytų krikščionybė

Rytų krikščionybės tradicijoje penki asmenys tituluojami Bažnyčios mokytojais: Bazilijus Didysis, Grigalius Nazianzietis, Jonas Auksaburnis, Atanazas Aleksandrietis ir Kirilas Aleksandrietis.

Armėnijos bažnyčia

Armėnijos bažnyčioje pripažįstami šie Bažnyčios mokytojai: Dionizas Areopagitas, Silvestras I, Jerotėjas Atėnietis, Atanazas Aleksandrietis, Kirilas Aleksandrietis, Efremas Siras, Bazilijus Didysis, Grigalius Nazianzietis, Grigalius Nisietis, Epifanijus Salaminietis, Jonas Auksaburnis, Kirilas Jeruzalietis ir garsiosios Armėnijos asmenybės – Mesrobas Maštocas, Eliziejus Vardapetas (Jehišė), Mozė Chorenietis, Dovydas Armėnas (Nenugalimasis), Grigalius Narekietis, Narsetas Lambronietis, Narsetas IV Maloningasis.

Asirijos Rytų bažnyčia

Asirijos Rytų bažnyčioje pripažįstami šie Bažnyčios mokytojai: šv. Eliziejus, Diodoras Tarsietis, Teodoras Mopsvestietis ir Nestoras.

Liuteronai

Liuteronų liturginis kalendorius nurodo vienintelį mokytoją (Bažnyčios mokytojo terminas nevartojamas) – Martyną Liuterį.


Taip pat žr.

Nuorodos

Šaltiniai

Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Vilnius, 1997.