Beda (lot. Beda Venerabilis – garbingasis g. apie 672 m. – m. 735 m. gegužės 25 d.) – anglosaksų mokytas vienuolis iš Nortamberlendo. Teologas ir istorikas, maždaug 40-ies veikalų lotynų kalba autorius, Bažnyčios mokytojas, šventasis.
Už istorinius veikalus Anglijoje jį vadino istorijos tėvu.
Visas Bedos gyvenimas aprašytas jo paties penkių tomų veikale Anglijos bažnyčios istorija (Historia ecclesiastica gentis Anglorum, kuriame dėstoma Britanijos istorija nuo Julijaus Cezario laikų iki 731 metų. Beda parašė daug Senojo Testamento knygų komentarų, taip pat daugelio bažnyčios šventųjų „biografijas“, arba vadinamuosius „šventųjų gyvenimus“. Jo darbai daugiausia buvo iš retorikos, biografiniai bei Biblijos komentarai. Taip pat kūrė poeziją.
Į Wearmouth vienuolyną pateko būdamas 7 metų, 19 metų tapo diakonu, 30 metų įšventintas. Vėliau persikėlė į Jarrow vienuolyną (Nortumbrija), kur praleido likusį gyvenimą kaip vienuolis ir kaip mokslininkas.
Iš jo darbų akivaizdu, kad buvo eruditas, mokėjo graikų ir hebrajų kalbas, žinojo klasikinius Plinijaus, Vergilijaus, Lukrecijaus, Ovidijaus ir Horacijaus kūrinius, taip pat išmanė astronomiją, matematiką ir muziką.
Svarbiausi darbai:
- Historia ecclesiastica gentis Anglorum – aprašoma istorija nuo Cezario įsiveržimo 55 m. pr. m. e. iki 731 m. e. m. Tai svarbus istorinis šaltinis.
- De temporum ratione
- De rerum natura
