Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Alkoholinis gėrimas – bendrinis įvairių daugiau nei 1 % etilo alkoholio turinčių gėrimų pavadinimas.

Alkoholiniai gėrimai yra paplitę didelėje dalyje pasaulio visuomenių nuo priešistorinių laikų primityvių medžiotojų ir rinkėjų iki šiuolaikinių nacionalinių valstybių. Vartojamas įvairiais tikslais: kaip maisto ar medicininis produktas, higienos priemonė, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, dėl atpalaiduojančio ir euforizuojančio poveikio, bei dėl daugelio kitų priežasčių. Kai kuriems alkoholiniams gėrimams suteikta simbolinė ar religinė reikšmė, pvz., senovės graikų ir romėnų ceremonijos dievui Dionisui (Bakchui), krikščionių eucharistija.

Daugelyje tiek istorinių, tiek ir šiuolaikinių kultūrų, alkoholiniai gėrimai dėl jų poveikio centrinei nervų sistemai vaidina svarbų socialinės sąveikos vaidmenį (alkoholinių gėrimų išgėrę žmonės įgauna „drąsos“). Nors kiti psichiką veikiantys produktai (opiumas, koka, kanapės ir kiti) taip pat turi tūkstantmetę socialinio vartojimo istoriją, tačiau alkoholiui priimtinumu visuomenei ir vartojimo visuotinumu prilygsta tik kava, arbata ir tabakas.

Iki XII a. žmonijai buvo žinomi tik natūralūs alkoholiniai gėrimai. Maždaug nuo XVI a. ėmė plisti distiliuoti gėrimai, vadinami spiritais bei įvairūs jų pagrindu pagaminti mišiniai.

Etanolis (CH₃CH₂OH), aktyvioji alkoholinių gėrimų sudėtinė dalis, beveik visuomet išgaunamas fermentacijos būdu - tam tikrų mielių rūšių angliavandenių metabolizmo deguonies neturinčioje aplinkoje.

Etanolyje palyginti gerai tirpsta riebalai. Ši savybė leidžia gaminti įvairių skonių alkoholinius gėrimus. Skonį suteikiančios sudėtinės dalys gali būti pirminėje žaliavoje, būti pridedamos prieš fermentaciją, prieš distiliaciją, distiliacijos metu, išpilstymo į butelius metu, arba į patį butelį gali būti dedama žolių ar vaisių. Papildomos skoninės savybės gali būti suteikiamos paliekant gėrimą keliems mėnesiams ar metams ąžuolo statinėse (kartais naujose, kartais jau naudotose kitam gėrimui brandinti).

Didesnės nei 50 % etanolio koncentracijos gėrimai yra lengvai užsidegantys skysčiai. Tam tikri egzotiški gėrimai uždegami specialiai, siekiant, kad gėrimas įgautų specifinį skonį ar kvapą.

Alkoholio koncentracija gėrime gali būti išreiškiama alkoholio kiekiu pagal tūrį procentais (plačiausiai vartojama sistema), alkoholio kiekiu pagal masę procentais, ir laipsniais (pagal šią sistemą, stiprumas matuojamas sudrėkinus paraką ir jį padegant - 100° stiprumas atitinka 57.15 % etanolio koncentraciją pagal tūrį; grynas 96 % tūrio alkoholis atitiktų ~175°). Šnekamojoje kalboje tūrio procentai kartais klaidingai vadinami laipsniais.

Kadangi dauguma mielių rūšių nebesidaugina, kai alkoholio koncentracija viršija 18 % tūrio (tai yra fermentuotų gėrimų, tokių kaip alus, vynas ar sakė natūrali stiprumo riba), stipresni gėrimai gaunami distiliuojant fermentacijos būdu pagamintus alkoholio turinčius skysčius - taip padidinama alkoholio koncentracija ir pašalinami kai kurie šalutiniai produktai.

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje alkoholizmas.

Daugelyje šalių alkoholiniai gėrimai yra įprastinė maitinimosi (pietų ir vakarienės) dalis. Istoriškai alus buvo vartojamas dėl jo maistinės vertės, išsilaikymo trukmės, nes jis išlieka nesugedęs išsilaiko ilgiau nei duona, higienos sumetimais - alus mažiau kenkia dantims nei duona iš prastai sumaltų miltų.

Dėl dezinfekuojančių savybių Viduramžių Europoje alkoholiniai gėrimai, ypač silpnas alus, buvo vartojami siekiant išvengti vandeniu ir maistu plintančių ligų (pvz., cholera), nes alui virti naudojamas virintas vanduo. Alkoholis stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, mielės juos nustelbia. Be to alkoholiniai gėrimai nesugesdami galėjo būti saugomi paprastose talpose ilgą laiką.

Šalto klimato šalyse, stiprieji alkoholiniai gėrimai (pvz., degtinė) vartojami dėl jų „šildančio poveikio“, nes alkoholis plečia kraujagysles, nors šis poveikis yra tik tariamas - alkoholis suteikia šilumos pojūtį, tačiau per išsiplėtusias kraujagysles organizmas netenka dar daugiau šilumos (hipotermija).

Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai, žmones, kaip ir daugelį gyvūnų, alkoholis veikia svaiginančiai. Žinoma, kad ilgalaikis ir dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, kepenų cirozę ir priklausomybę (alkoholizmą). Alkoholis siejamas su kai kuriomis vėžio rūšimis (apie 3,5 % visų vėžio atvejų).

Nepriklausoma mokslininkų grupė įvertinusi 20 narkotikų pagal žalingumą, nustatė, kad alkoholis yra visuomenę daugiausiai žalojantis narkotikas.^{[2][3][4][5][6][7]}

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholis atsakingas už 3 milijonus mirčių kasmet pasaulyje.^[8] sukelia virš 200 ligų, gana anksti sukelia mirtį ir negalią, 20–39 metų amžiaus grupėje apie 13,5 % visų mirčių yra sukeltos alkoholio vartojimo.^[9]

Moksliniai tyrimai atlikti su mokiniais rodo, kad alkoholis dažniausiai yra pirmoji išbandoma narkotinė medžiaga ir lydi į kitų narkotikų vartojimą.^{[10][11][12][13][14]}

Etanolis yra toksiškas - mažiausia žinoma mirtina dozė yra 1400 mg/kg, o vidutinė mirtina dozė - 9000 mg/kg. Nepaisant to, netyčinis alkoholinių gėrimų, ypač koncentruotų, perdozavimas yra rizika moterimis, nedidelio svorio žmonėms ir vaikams.

Etanolis yra mažiau toksiškas nei kiti alkoholiai, tačiau turi stiprų psichoaktyvų poveikį. Nuolat vartojami alkoholiniai gėrimai gali sukelti priklausomybę, kuri vadinama alkoholizmu. Dėl to daugelyje visuomenių jo pardavimas ir vartojimas yra reguliuojamas ir ribojamas. Daugelis valstybių riboja arba draudžia alkoholio pardavimą vaikams ir jaunimui. Didesnis alkoholio kiekis kraujyje kai kurių valstybių teisinėse sistemos laikomas girtumu ir sumažina dėmesio sutelktumą bei reakcijos laiką.

Pagal gamybos tradicijas ir produktus, galima išskirti tam tikrus regionus, kuriems būdingi vieni ar kiti bruožai.

Čia alkoholiniai gėrimai žymimi bendra ideograma 酒 (kin. jiǔ, kor. ju, jap. shu/sake, viet. ???).

Tolimųjų Rytų virtuvėje seniausi produktai, iš kurių buvo gaminami gėrimai, tai sora, šerytė. Tačiau šiuos javus ilgainiui išstūmė ryžiai. Dar vėliau ryžius ėmė keisti šakniavaisiai ir kiti javai.

Nors atskiruose Tolimųjų Rytų regionuose egzistuoja sava klasifikacija, bendrai visus alkoholinius gėrimus galima suskirstyti taip:

• Fermentuoti skaidrūs gėrimai. Stiprumas nesiekia laipsnių.
  • Japoniška sakė
  • Kiniškoji kategorija „geltonieji gėrimai“ (黄酒 huángjiǔ)
  • Korėjietiškas 약주 yakju
• Fermentuoti neskaidrūs gėrimai
  • Japoniškas 濁酒 doburoku
  • Korėjietiškas 탁주 takju
• Distiliuoti gėrimai. Pasižymi stiprumu. Ryžius gali pakeisti sorgai, bulvės, grikiai ir kt.
  • Japoniškas šiočiū
  • Kiniškoji kategorija „baltieji gėrimai“ (白酒 báijiǔ / 烧酒 shaojiu)
  • Korėjietiškas 소주 soju
  • Okinavos awamori
• Trauktinės. Gaminamos su vaisiais, gėlėmis, vaistažolėmis. Ypač daug jų rūšių yra Korėjoje. Kantono, Vietnamo virtuvėse paplitusios gyvačių ir kitų gyvūnų trauktinės.

Tradicinė Korano interpretacija teigia, kad islamas draudžia vartoti alkoholį (nors esama teigiamų alkoholio savybių, bet žala esanti didesnė). Budizmas ir hinduizmas rekomenduoja susilaikyti nuo alkoholio ir narkotikų, nes jie temdo proto aiškumą.

Krikščionybė ir judaizmas savo apeigose vartoja vyną ir nedraudžia saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo.

Dauguma pasaulio šalių draudžia pardavinėti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Amžius, nuo kurio legaliai leidžiama pirkti alkoholinius gėrimus, paprastai yra tarp 16 ir 21 metų. Kai kuriose šalyse silpnuosius gėrimus (alų, vyną) leidžiama pirkti jaunesniems, nei stipriuosius (pvz., Nyderlanduose, Šveicarijoje, Austrijoje alų ir vyną leidžiama pirkti nuo 16, kitus gėrimus - nuo 18 metų).

Kai kuriose šalyse nedraudžiama nepilnamečiams vartoti alkoholinių gėrimų namie, tėvų priežiūroje (pvz., Jungtinėje Karalystėje jau 5 metų sulaukusiems vaikams tėvai legaliai gali duoti alkoholinių gėrimų).

Kai kurios šalys riboja alkoholinių gėrimų pardavimą, gamybą, reklamą. 1919-1933 m. JAV buvo draudžiama gaminti, įvežti, išvežti ar parduoti bet kokius alkoholinius gėrimus (prohibicija). Kai kuriose JAV vietovėse draudimas pardavinėti alkoholį galioja iki šiol (tačiau turėti ir gerti alkoholį nedraudžiama). Daugelis musulmoniškų šalių (pvz., Saudo Arabija draudžia alkoholinius gėrimus dėl religinių priežasčių. Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje galioja valstybės monopolis stipresniųjų (virš 3,5 % alkoholio tūrio) gėrimų prekybai, jie parduodami tik specialiose valstybinėse parduotuvėse.

Dauguma šalių draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, blaivumo riba įvairiose šalyse varijuoja nuo 0 % (kraujyje išvis negali būti alkoholio) iki 0,08 %.

Kai kuriose šalyse draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose (pvz., JAV, Lietuva), kitose - tokių draudimų nėra (Belgija, Vokietija).

Daugelyje šalių alkoholinių gėrimų gamybai reikalinga valstybės išduota licencija, alkoholiniams gėrimams taikomi padidinti mokesčiai (akcizas). Kai kuriose šalyse leidžiama namie gamintis alkoholinius gėrimus savoms reikmėms.

Lietuvoje visus alkoholinius gėrimus draudžiama parduoti asmenims iki 20 metų. Visus alkoholinius gėrimus draudžiama vartoti viešose vietose, girto pasirodymas viešoje vietoje laikomas administracinės teisės pažeidimu (šie draudimai įgyvendinami ne visada). Transporto priemones leidžiama vairuoti, jei kraujyje yra ne daugiau kaip 0,04 % alkoholio (0,4 promilės).

2016 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, publikuotais 2017 m., Lietuvoje buvo didžiausias pasaulyje alkoholio suvartojimas per metus, tenkantis vienam šalies 15 metų ir vyresniam gyventojui: 18,2 litro.^[15] Ir per 10 metų šis skaičius išaugo nuo 14,9 litro.^[16] Nuo 2018 m. sausio 1 d. imtasi įvairių priemonių jo vartojimui apriboti. Buvo sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, padidintas amžius, nuo kurio leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholį (nuo 20 m., anksčiau nuo 18 m.), įsigaliojo alkoholio reklamos draudimas.^[17]

• Distiliuojant
• Fermentuojant (rauginant)
• Skiedžiant etanolį
• Skiedžiant alkoholinius gėrimus ar jų pusgaminius nealkoholiniais gėrimais
• Maišant alkoholinius gėrimus su nealkoholiniais gėrimais ir kitais priedais.

Alkoholio distiliacija Europoje pradėta XII amžiaus viduryje, XIV amžiuje paplito po visą žemyną, o vėliau ir po visą pasaulį. Kita vertus, esama archeologinių duomenų, kad Kinijoje distiliacija galėjo būti taikoma dar 5000 m. pr. m. e.

Indų, rastų neolito epochos Jiahu kaimo liekanose (Kinija, Henanio provincija), rodo, kad jau prieš 9000 metų buvo geriamas fermentuotas gėrimas iš ryžių, medaus ir vaisių. Maždaug tuo pat metu Artimųjų rytų kultūrose pradėtas gaminti alus ir vynas. Mesopotamijos molinėse lentelėse randama alaus gamybos receptų, o mene vaizduojami alų geriantys žmonės. Indų Ajurvedoje aprašoma alkoholinių gėrimų vartojimo nauda bei nesaikingumo žala. Alkoholio vartojimas medicinos tikslais minimas senovės Egipto ir šumerų dokumentuose.

Skiestas vynas (paprastai santykiu 1 dalis vyno ir 4 dalys vandens) buvo reguliariai vartojamas senovės Graikijoje, ir buvo daugumos Romos piliečių mitybos dalis. Vandens pavertimas vynu yra vienas pirmųjų stebuklų, Naujajame Testamente priskiriamų Jėzui Kristui, o vyno vartojimas Paskutinės vakarienės metu vėliau pavertė jį būtina eucharistijos dalimi.

Viduramžių Europoje alų paprastai vartodavo visa šeima (stipriausią - trigubos fermentacijos - alų vyrai, silpnesnį moterys, silpniausią vaikai). Taip pat buvo vartojamas sidras ir išspaudų vynas. Tuo tarpu vynas buvo aukštesniųjų klasių gėrimas.

Amerikos žemyno civilizacijos (pirmojo kontakto su europiečiais metu - XIV a.) taip pat gamino savitus alkoholinius gėrimus. Actekai vietinį vyną (pulkė) leido vartoti tik religinių ceremonijų metu bei sulaukusiems 70 metų amžiaus. Pietų Amerikoje buvo gaminamas į alų panašus gėrimas iš kukurūzų ir kasavos (manioka), prieš fermentavimą augalai būdavo sukramtomi, kad išsiskirtų cukrus.

Tradiciškai yra skiriamos trys alkoholinių gėrimų grupės.

Stiprumas iki 80 % alkoholio. Spirituoti gėrimai, kurių dalį ar visą alkoholį sudaro papildomai įmaišytas distiliuotas spiritas.

• Absentas Pelynų, anyžių ir pankolių distiliatas. XX amžiuje uždraustas dalyje valstybių.
• Brendis Vynuogių arba jų išspaudų spiritas.
  • Armanjakas Vynuogių spiritas. Gaminamas Prancūzijos Armagnac regione.
  • Konjakas Vynuogių spiritas. Gaminamas Prancūzijos Konjako regione.
• Degtinė (Vodka) Rugių, kartais kviečių ar bulvių spiritas.
• Džinas Kadagio uogų distiliatas. Kilęs Nyderlanduose.
• Grapa Vynuogių išspaudų spiritas. Gaminamas Italijoje.
• Kalvadosas Obuolių spiritas. Gaminamas Normandijoje.
• Meskalis Agavų degtinė. Gaminama įvairiuose Meksikos regionuose.
  • Tekila Mėlynųjų agavų degtinė. Gaminama Meksikos Chalisko (Tequila miesto apylinkėse) regione.
• Palinka Brendžio tipo vaismedžių vaisių gėrimas. Gaminamas Vengrijoje, Rumunijoje).
• Rakija Degtinės tipo vaismedžių vaisių ar vynuogių spiritas. Gaminamas Balkanuose ir Rytų Europoje.
• Rakis Brendžio tipo Anyžių gėrimas. Gaminamas Turkijoje.
• Romas Cukranendrių spiritas. Gaminamas Karibų regiono šalyse.
• Samanė Ruginis spiritas. Varomas Lietuvoje.
• Starka Samanė, išlaikyta ąžuolinėse statinėse.
• Šnapsas Silpna (30 %) aromatizuota degtinė. Paplitusi Vakarų Europoje.
• Viskis
  • Airiškas viskis
  • Burbonas
  • Kanadietiškas viskis
  • Škotiškas viskis

Natūralūs alkoholiniai gėrimai, gaminami fermentacijos būdu, kurio metu iš cukraus gaminamas alkoholis. Stiprumas 1-16 % alkoholio tūrio.

• Alus - gaunamas fermentuojant miežių, kartais kitų rūšių grūdus. Stiprumas 2,5-12 %.
• Kumysas - gaunamas iš kumelės pieno. Stiprumas 2,5-5 %. Paplitęs Vidurinėje Azijoje.
• Midus - gaunamas iš medaus. Stiprumas 8-14 %. Gamintas senovės Lietuvoje bei kai kuriose kitose šalyse.
• Sakė - gaunamas iš ryžių. Stiprumas 11-14 %. Paplitęs Japonijoje.
• Sidras (Obuolių vynas) – gaunamas iš obuolių. Stiprumas 3,5-7 %.
• Vaisių vynas - gaunamas iš įvairių vaisių ar jų dalių, bet ne iš vynuogių.
• Vynas - gaunamas tik iš vynuogių. Stiprumas 9-12 %, Gruzijos ir Kretos karštu būdu raugintų vynų – iki 16 %.

• • Pagal kokybę:
    • Rūšinis vynas
    • Stalo vynas

• • Pagal gamybos metodus:
    • Desertinis vynas
    • Ledo vynas
    • Putojantis vynas
    • Spirituotas vynas

• • Pagal spalvą:
    • Baltasis vynas
    • Rožinis vynas
    • Raudonasis vynas

• • Pagal cukraus kiekį:
    • Sausas vynas
    • Pusiau sausas vynas
    • Pusiau saldus vynas
    • Saldus vynas

Stiprumas 15-80 % alkoholio:

• Antpilas Su vaisiais ir uogomis išlaikytas spiritas.
• Desertinis vynas Grupė gėrimų, gaunamų saldžius vynus stiprinant spiritu:
  • Cheresas
  • Portveinas
  • Vermutas
• Likeris Su sirupais, vynais, trauktinėmis maišytas spiritas.
• Trauktinė Su įvairiomis žolelėmis išlaikytas spiritas.

Alkoholinių gėrimų pagrindu taip pat yra gaminami ir kiti gėrimai. Jie dažniausiai geriami iškart po pagaminimo. Populiaresni yra šie:

• Grogas Maišomas romas, brendis arba konjakas su karštu vandeniu arba arbata.
• Kokteilis Maišomi įvairūs alkoholiniai gėrimai su sultimis, vaisvandeniais ir pan.
• Punšas Maišomas vynas su romu, brendžiu ar pan., bei uogomis, cukrumi ir prieskoniais.

• Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas

• „Per barzdą varvėjo…“: trumpa svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje (sud. Antanas Astrauskas, dail. Dalia Šimavičiūtė). - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2008. - 136 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-23-141-7

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.