Pelynas, arba kartusis kietis, pelūnas, metėlis, kartėlis (Artemisia absinthium) – kiečių (Artemisia) genties augalas.
Daugiametis, 60-100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias arba kylantis, kiek briaunotas, lapuotas, prie pamato sumedėjęs, viršūninė dalis šakota, plaukuotas. Lapai pražanginiai, apšepę baltais plaukeliais, pamatiniai 6-9 cm ilgio ir 3-7 cm pločio, 2-3 kartus plunksniškai suskaidyti. Žiedynai – rutuliški, 2,5-5 mm skersmens graižai. Vainikėliai šviesiai geltoni. Lukštavaisis apie 1 mm ilgio, plokščias, neryškiai vagotas. Žydi liepos – rugpjūčio mėn., lukštavaisiai subręsta rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga dykvietėse, šiukšlynuose, skurdžioje žemėje.
Panaudojimas
Šio augalas yra viena iš stipraus alkoholinio gėrimo – absento, tapusio bohemos simboliu, sudedamųjų dalių. Paplitęs mitas, jog absentas dėl pelynuose esančios medžiagos tujono sukelia haliucinacijas bei psichikos sutrikimus, tačiau tyrimai parodė, jog tujono koncentracija absente yra gerokai per maža tokiam poveikiui[1].
1998 metais JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnyba įspėjo visuomenę, jog pelynas maisto papilduose gali sukelti nervų sistemos sutrikimus, pasireiškiančius rankų bei kojų tirpimu, mąstymo sunkumais, nesugebėjimu koncentruoti dėmesį bei paralyžiumi[2].
Vaistinė žaliava
Vaistinei žaliavai vartojamos iki 25 cm ilgio žydinčios viršūnės. Jos pjaunamos pradėjus augalams žydėti. Žaliavoje yra 0,5-2 % eterinio aliejaus, karčiųjų glikozidų, 142–224 mg% askorbino rūgšties, 31-46 mg% karotino, 4,03-7,68 mg% rauginių medžiagų, organinių rūgščių: obuolių, nikotino, gintaro, vyno.