Amerikietiškas šnapsas yra likeris, tad skiriasi nuo vokiško šnapso.
Liaudyje šnapsu vadinami įvairūs stiprūs alkoholiniai gėrimai.
Šnapsas vokiečiakalbiuose kraštuose
Vokiškas šnapsas yra skaidrus bespalvis gėrimas su silpnu vaisių gardžiu. Jis gaunamas distiliuojant vaisių raugalą, supilstomas į butelius nededant cukraus, o jo stiprumas būna apie 40 % (tūrio procentai). Pagal išvaizdą ir skonį šnapsas nesiskiria nuo prancūziško eau de vie, bet prancūziškas terminas vokiškai kalbančiose šalyse naudojamas labai retai.
Austrijoje, Šveicarijoje ir pietų Vokietijoje šie gėrimai paprastai vadinami Obstler (iš vok.Obst 'vaisius').[2]Obstler sąvoka būdinga pietiniam vokiečių kalbos arealo daliai. Panašūs alkoholiniai gėrimai egzistuoja visoje centrinėje ir pietryčių Europoje. Šiaurinėje Vokietijoje beveik visi tradiciniai distiliuoti gėrimai yra gaminami iš grūdų.
Platesnė šnapso samprata apima ir kitus Vokietijos gamybos spiritus – Korn, Kümmel, Steinhäger, Jägermeister ir bet kuriuos distiliuotus alkoholinius gėrimus.
Vokiškojo šnapso gamyboje naudojami obuoliai, kriaušės, slyvos ir vyšnios (išvardinimo tvarka – nuo pigiausių iki brangiausių). Austriškam šnapsui Marillenschnaps) gaminti naudojami abrikosai. Kiti vaisiai vokiškų šnapsų gamyboje naudojami retai.
Iš obuolių ir kriaušių kartu gaminamas Obstwasser; iš vienų kriaušių gaminamas Williamsbirne, iš slyvų – Zwetschgenwasser, iš vyšnių – Kirschwasser.
Aviečių skonio spiritas Himbeergeist irgi priskiriamas šnapsams, nors jį gamina ne iš raugintų aviečių.
Amerikietiškas šnapsas
Amerikietiškas šnapsas yra likeris, gaunamas maišant neutralų grūdų spiritą su vaisių skonio ir kvapo ar kitokiais gardikliais. Į gautą mišinį įdeda cukraus, paprastai dar įpila glicerolio, kad gautųsi glotnus sirupo konsistencijos gėrimas, ir pilsto į butelius. Šių gėrimų stiprumas kinta nuo 15 % iki 50 %.
