PROFILPELAJAR.COM

Telšių apskritis

←

1764 – 1950

→

Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.

Administracinis centras

Telšiai

Valsčiai

11 (1919), 9 (1923)

1764-1775, 1791-1795

1795-1842

1842-1915

1915-1917

1918-1941

Lietuva

1941-1945

Šiaulių krašto apygarda

1945-1950

Lietuvos TSR

Gyventojų

183 351 (1897), 44 005 (1917), 97 399 (1940)

Plotas

5 306 km² (1897), 1 550 km² (1917), 2 621 km²(1939)

Telšių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Telšių žemė, Telšių reparticija, Telšių ujezdas) – 1764–1950 m. (su pertrauka 1775–1791 m.) egzistavęs administracinis vienetas dab. vakarų Lietuvoje, su centru Telšiuose, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Telšių apskritis.

Istorija

Žemaitijos seniūnijoje

Pirmą kartą Telšių apskritis (kaip Telšių reparticija) sudaryta 1764 m., padalinus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis. 1775 m. panaikinta, jos vietoje sudaryta Šiaulių reparticija. Atkurta 1791 m., kuomet Abiejų Tautų Respublikos konstitucija paskelbė, kad Žemaičių seniūnija padalinama į tris reparticijas – Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Iki 1795 m. priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.^[1]

1791 m. įkurtam administraciniam vienetui priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos pavietų (valsčių): Telšių pavietas, Viešvėnų pavietas, Patumšių pavietas, Platelių pavietas, Gandingos pavietas, Medingėnų pavietas, Žarėnų pavietas, Tverų pavietas, Šauduvos pavietas, Palangos pavietas.

Telšiai tapo šios teritorijos, dar vadintos žeme, administraciniu centru. Buvo įkurtos raštinės, jungtinis žemės teismas, kuris apjungė žemės, pilies ir pakamario teismų funkcijas. Įkurtas savivaldos organas – Civilinė karinė pavieto komisija, kuri turėjo rūpintis žemės ūkiu, amatais, prekyba, mokyklomis, socialine globa, vykdyti centrinių valdžios institucijų nurodymus, tvarkyti šaukimus į armiją, karinių dalinių, dislokuotų paviete, aprūpinimą, rinko žemės ribų komisarus.

Rusijos imperijoje

1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas powiat buvo pakeistas rusišku ujezd. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (1797–1801 m. Lietuvos gubernijai), o nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m., tik 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos Telšių apskrities buvo atskirta ir Kuršo gubernijai atiduota Palanga su apylinkėmis.

XX amžius

1915 m. Lietuvą užėmė Vokietijos kariuomenė. Vokiečių okupacinė valdžia įvedė savo administracinį Lietuvos suskirstymą. Lietuvos teritorija buvo padalinta į 44 apskritis. Telšių apskritis 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Apskrities teritorija sumažėjo, kadangi buvusioje Telšių apskrities teritorijoje buvo įsteigtos savarankiškos Kretingos ir Sedos apskritys.

1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras išleido aplinkraštį, kuriuo buvo atkurtos apskričių viršininkų institucijos. 1919 m. liepos 1 d. įstatymu nustatytos 20 tuometinių apskričių ribos. Telšių apskrities Tryškių valsčius prijungtas prie Šiaulių apskrities. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei įvykdyta ir administracinė reforma, bet apskritys išliko.

1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1947 m. Plungė ir 3 valčiai perduoti naujai Plungės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Telšių rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Rietavo rajonui (3 apylinkės), Užvenčio rajonui (8 apylinkės) ir Varnių rajonui (15 apylinkių).

Telšių apskritis atkurta 1994 m. liepos 19 d.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897 m.	5306	183 351		1 miestas: Telšiai miesteliai: Alsėdžiai, Gargždai, Ylakiai, Kartena, Kretinga, Mosėdis, Pikeliai, Plungė, Salantai, Seda, Skuodas, Tirkšliai, Varniai, Židikai
1900 m.		182 611
1914 m.	5306	216 000
1917 m.	1550	44 005
1919 m.			11 valsčių: Alsėdžių valsčius, Gadūnavo valsčius, Luokės valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tryškių valsčius, Tverų valsčius, Užvenčio valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius
1923 m. (išsamiau)	2601	80 452	9 valsčiai: Alsėdžių valsčius, Luokės valsčius, Nevarėnų valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tverų valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius, Žemaičių Kalvarijos valsčius	2 miestai: Plungė, Telšiai 15 miestelių 537 kaimai 10 bažnytkaimių 105 dvarai ir palivarkai 117 vienkiemių
1932 m.	2036	79 515	9 valsčiai ir 115 seniūnijų ^[2]	1 miestas: Plungė
1939 m.	2621
1940 m.		97 399	9 valsčiai:^[3] Alsėdžių valsčius, Luokės valsčius, Nevarėnų valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tverų valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius	1 miestas: Plungė
1942 m.		88 900
1943 m.	2560
1949 m. (suskirstymas)	1454		7 valsčiai ir 60 apylinkių	1 miestas: Telšiai 6 miesteliai
1950 m.			58 apylinkės
2001 m.	4350	179 885	4 savivaldybės: Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė	7 miestai 937 kaimai

Valsčiai

Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alsėdžių valsčius	1919–1947	Alsėdžiai
Gadūnavo valsčius	1919	Gadūnavas
Gargždų valsčius	1920	Gargždai
Janapolės valsčius	1947–1950	Janapolė
Luokės valsčius	1919–1950	Luokė
Nevarėnų valsčius	1920–1950	Nevarėnai
Plungės valsčius	1919–1947	Plungė
Rietavo valsčius	1919–1947	Rietavas
Telšių valsčius	1919–1950	Telšiai
Tryškių valsčius	1919	Tryškiai
Tverų valsčius	1919–1948	Tverai
Ubiškės valsčius	1947–1950	Ubiškė
Varnių valsčius	1919–1950	Varniai
Žarėnų valsčius	1919–1950	Žarėnai
Žemaičių Kalvarijos valsčius	1920–1924	Žemaičių Kalvarija

Nuorodos

↑ Telšių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51