Trakų apskritis
Apskritis Lietuvos Respublikoje
Administracinis centras Kaišiadorys (1919–1940), Trakai (1940–1950)
Valsčiai 17 (1919) , 9 (1923)
1918–1941 Lietuva
1941–1944 Vilniaus krašto apygarda
1945–1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 254 000 (1914) , 78 636 (1923)
Plotas 2 191 km² (1923) , 2 809 km²(1949)
Trakų apskritis – XX a. tarpukario Lietuvos Respublikos administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos pietrytinėje dalyje. Centras iki 1940 m. buvo Kaišiadorys , vėliau perkeltas į Trakus . Iškart po I pasaulinio karo kurį laiką lygiagrečiai su ja egzistavo ir Lenkijos administruojama Trakų apskritis .
Be dabartinio Trakų rajono apskritis apėmė didelę dalį Kaišiadorių rajono .
Istorija
Iki 1915 m. Rusijos imperijoje buvęs Trakų ujezdas Pirmojo pasaulinio karo metu buvo panaikintas. Didžioji dalis jo teritorijų įėjo į naujai sudarytą Kaišiadorių apskritį . Tačiau 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1919 m. ji oficialiai atkurta Lietuvos Respublikos sudėtyje. Lietuvos Trakų apskričiai priskirta didžioji dalis vokiečių Kaišiadorių apskrities. Iki 1923 m. Trakų apskrities ribos keletą kartų keitėsi.
1919 m. Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą , rytinė apskrities dalis (kartu su Trakais ) buvo okupuota, dėl to jos centras perkeltas į Kaišiadoris . Lenkijai atitekusioje apskrities dalyje sudaryta atskira Trakų apskritis , kuri 1922 m. sujungta su Vilniaus apskritimi į Vilniaus-Trakų apskritį (su centru Vilniuje ).
Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai , abi apskritys buvo sujungtos, o 1940 m. vasario 18 d. apskrities centras atkeltas į Trakus . 1941 m. dalis apskrities perduota naujai Eišiškių apskričiai . Antrojo pasaulinio karo metais 1941 –1944 m. Trakų apskritis įėjo į Trečiojo Reicho Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardą .
1946 m. Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių valsčiai perduoti naujai atkurtai Kaišiadorių apskričiai . 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Trakų rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Daugų rajonui (8 apylinkės), Eišiškių rajonui (30 apylinkių), Jiezno rajonui (7 apylinkės), Vievio rajonui (23 apylinkės) ir Vilniaus rajonui (2 apylinkės).
Apskrities istorija
Metai
Plotas, km²
Gyventojų sk.
Suskirstymas
Gyvenvietės
1919 m.17 valsčių: Aukštadvario valsčius , Darsūniškio valsčius , Dusmenų valsčius , Gegužinės valsčius , Kaišiadorių valsčius , Kietaviškių valsčius , Kruonio valsčius , Lentvario valsčius , Onuškio valsčius , Rūdiškių valsčius , Semeliškių valsčius , Trakų valsčius , Užuguosčio valsčius , Valkininkų valsčius , Vievio valsčius , Žaslių valsčius , Žiežmarių valsčius
1923 m. (išsamiau ) 2191
78 636
9 valsčiai: Aukštadvario valsčius , Kaišiadorių valsčius , Kietaviškių valsčius , Kruonio valsčius , Onuškio valsčius , Semeliškių valsčius , Vievio valsčius , Žaslių valsčius , Žiežmarių valsčius
11 miestelių
471 kaimas
7 bažnytkaimiai
174 dvarai ir palivarkai
569 vienkiemiai
23 kitos gyvenvietės
1932 m.1456
87 117
9 valsčiai ir 95 seniūnijos [ 1]
1938 m.2146
99 388
1940 m.11 valsčių:[ 2] Aukštadvario valsčius , Eišiškių valsčius , Kaišiadorių valsčius , Onuškio valsčius , Rūdiškių valsčius , Semeliškių valsčius , Trakų valsčius , Vievio valsčius , Valkininkų valsčius , Žaslių valsčius , Žiežmarių valsčius
1 miestas: Trakai
1942 m.108 500
1949 m. (suskirstymas ) 2809
10 valsčių ir 103 apylinkės
3 miestai: Eišiškės , Lentvaris , Trakai
1950 m.102 apylinkės
Administracinis suskirstymas
Apskrities valsčiai 1920 –1950 m.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
