Gargždų valsčius

55°43′š. pl. 21°24′r. ilg. / 55.71°š. pl. 21.40°r. ilg. / 55.71; 21.40

Gargždų valsčius
Laikotarpis: 1563 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Gargždai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija Palangos seniūnija (1563–1587)
Gargždų seniūnija (1587)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1919–1920)
Telšių apskritis (1920)
Kretingos apskritis (1920–1947)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1947)
Klaipėdos apskritis (1947–1950)

Gargždų valsčius (rus. Горждовская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Gargždai.

Istorija

Valsčius minimas nuo 1563 m., carmečiu atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 2582 218 kiemų [2] 2 seniūnijos 20
1923 m.[3] 200 7312 1503 43 gyvenvietės
1932 m. 191 7312 8 seniūnijos [4]
1939 m. 169 1456 9300
1949-01-01
(išsamiau)		 202 9 apylinkės [5]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Ežaičiai - Ežaičių apylinkė
Gargždai Gargždų seniūnija Gargždų apylinkė
Gerduvėnai Gerduvėnų seniūnija -
Jokuliai Jokulių seniūnija Jokulių apylinkė
Kvietiniai Kvietinių seniūnija Kvietinių apylinkė
Lapiai - Lapių apylinkė
Medsėdžiai Medsėdžių seniūnija Medsėdžių apylinkė
Pagerdaujis Pagerdaujo seniūnija Pagerdaujo apylinkė
Rudaičiai Rūdaičių seniūnija Rudaičių apylinkė
Vaiteliai Vaitelių seniūnija Vaitelių apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 9 apylinkės

Gyvenvietės

Apie 1940 m. priklausė šios vietovės:[9]

  • miestas: Gargždai
  • bažnytkaimis: Vėžaičiai
  • kaimai: Anėlynas (Anieliškė), Antkalnis, Balkalnis, Ciruliai (Grimališkė), Ežaičiai, Genaičiai, Gerduvėnai, Girininkai, Greičiūnai (Trumpėnai), Gribžiniai, Grikštaičiai, Jokuliai, Jurjonai (Gudiškė), Kavaliauskiai (Kalviai), Kvietiniai, Lapiai, Maciuičiai, Medsėdžiai, Nausodis, Pagerdaujis, Pajuodupis, Pakasinis, Perkūnai, Pikteikiai, Rudaičiai, Saulažoliai (Pakasinis), Šiūpariai (Šūpariai), Utriai, Vaiteliai, Vėžaičiai, Voveriškiai, Žvelsėnai, Žvirbliai
  • viensėdžiai ir dvarai: Asmoniškė, Samališkė, Vėžaičiai

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 7312 žmonės:

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1924 Jokuliai Kazimieras Ilginis, statybos inžinierius
1937 Antkalnis Regina Kvedarienė, žurnalistė, redaktorė

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 600 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
  9. ↑ Gargždų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, VIII t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1940. T. 8: F. B. A.–Ginhac, XII p., 999 psl.