PROFILPELAJAR.COM

Kvietiniai

55°44′53″š. pl. 21°24′40″r. ilg. / 55.748°š. pl. 21.411°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė

Seniūnija

Dauparų-Kvietinių seniūnija

Gyventojų

511

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Kvietìniai
Kilmininkas:	Kvietìnių
Naudininkas:	Kvietìniams
Galininkas:	Kvietiniùs
Įnagininkas:	Kvietìniais
Vietininkas:	Kvietìniuose

Kvietiniai – kaimas šiaurinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurę nuo Gargždų, prie kelio 216 Gargždai–Kretinga ir Minijos upės. Kvietinių seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, mokykla-darželis, kultūros namai. Kultūros objektai:

Pilkapiai (I tūkstantmečio pr. m. e. II pusė).
Senosios kaimo kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Marų kapinaitėmis, Pilkapiais (XVI–XIX a.).
Koplytstulpis su Šv. Florijono paminklu.

Geografija

Kaimas išsidėstęs Minijos dešiniojo kranto aukštumoje, 0,65 km į šiaurę nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Ribojasi su Gribžiniais, Antkalniu, Rudaičiais, Gerduvėnais, Saulažoliais, Smilgynais. Per Kvietinius teka Galupalis (Gargždupio dešinysis intakas), vakarine dalimi praeina kelias 216 Gargždai–Kretinga . Iš rytų prieina Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai:

Daubalė – atsišakojantis kelias rytinėje kaimo dalyje, vedantis prie Minijos pro Šėmaičių sodybą. Kita atšaka vadinta Raguva.
Gurgždaubis – šaltiniuota, medžiais apaugusi dauba Minijos šlaite, žemiau Šėmaičių sodybos.
Kardinskiškė – žemė į pietus ir rytus nuo buvusio ūkio vaismedžių sodo, priklausiusi Kardinskiams.
Kilčiauskio/ Kilišauskio lanka – paupio pieva, šiaurės rytinėje-rytinėje kaimo dalyje, priklausiusi Kilčiauskiams.
Kuršupalis – upelis, Minijos dešinysis intakas, žemėlapiuose vadinamas Kurtupaliu, 55.7521694°š. pl. 21.431525°r. ilg.
Lankos galas – Minijos kilpa, ribojanti paupio pievą Kvietinių kaimo ribose.
Luko Jonio lanka – paupio pieva, esanti šiaurės rytinėje Kvietinių dalyje. Pietuose ribojosi su Kilčiausio lanka.
Paýžis – Minijos pakrantės vieta ties Gerdaujos įtekėjimu. Čia seniau buvo brasta ir vežimų kelias per upę.

Istorija

Prie Minijos esantys pilkapiai liudija, kad kaimo žemėje žmonių gyvenama nuo I tūkstantmečio pr. m. e. 2015 m. tiesiant dujotiekį rasta ir akmens amžiaus gyvenvietė, virvelinės keramikos pavyzdžių, o tarp pilkapių – dvi urnos su kaulais, spėjamai bronzos amžiaus ^[2].

Kvietinių kaimas minimas 1535–1540 m. įkurtos, 1590 m. po reformacijos atkurtos Gargždų katalikų bažnyčios fundacijos dokumentuose kaip karalienės Bonos, vėliau – karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės Gargždų bažnyčiai skirtų žemių dalis.^[3] XIX a. Kvietiniai buvo kaimas Telšių apskrities Gargždų valsčiuje.^[4]

1913 m. įkurta Kvietinių pradinė mokykla, 2003–2005 m. veikė darželis-mokykla, nuo 2005 m. – mokykla-darželis. 1971 m. įsteigta biblioteka, yra kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras. 1950–1992 m. – Gargždų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.^[5]

2013 m. patvirtintas Kvietinių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Gargždų valsčius	Telšių apskritis
1919–1950 m.	Gargždų valsčius	Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Kvietinių apylinkės centras	Klaipėdos rajonas
1954–1995 m.	Gargždų apylinkė	Klaipėdos rajonas
1995–	Dauparų-Kvietinių seniūnija	Klaipėdos rajono savivaldybė