Tryškių valsčius

56°04′š. pl. 22°35′r. ilg. / 56.06°š. pl. 22.58°r. ilg. / 56.06; 22.58

Tryškių valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Tryškiai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Telšių apskritis (1919)
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1947)
Kuršėnų apskritis (1947–1950)

Tryškių valsčius (rus. Тришская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Tryškiai.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Raudėnų valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Akmenės rajonui (4 apylinkės) ir Kuršėnų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 3114 415 kiemų [2] 3 seniūnijos 43
1923 m.[3] 200 6451 1452
1932 m. 167 6451 12 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)		 221 12 apylinkių [5]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Balsiai Balsių seniūnija Balsių apylinkė
Buišai Buišų seniūnija Buišų apylinkė
Dauginiai Dauginių seniūnija Dauginių apylinkė
Dirmeikiai Dirmeikių seniūnija Dirmeikių apylinkė
Juodėjai Juodėjų seniūnija Juodėjų apylinkė
Kairiškiai Kairiškių seniūnija Kairiškių apylinkė
Leilėnai Leilėnų seniūnija Leilėnų apylinkė
Maldeniai Maldenių seniūnija Maldenių apylinkė
Mickiškė Mickiškės seniūnija Mickiškės apylinkė
Stakminiai Stakminių seniūnija Stakminių apylinkė
Tryškiai I Tryškių miestelio seniūnija,
II Tryškių miestelio seniūnija		 Tryškių I apylinkė,
Tryškių II apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 12 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 6451 žmonės:[9]

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1807 Juodeikėliai I Tomas Jurgis Dobševičius, kunigas, istorikas 1881
1836 Pavirvytis Dominykas Bociarskis, teisininkas 1914
1867 Pavirvytis Antanas Ričardas Druvė, karininkas 1919
1897 Stakminiai Liudas Baltutis, mokytojas, tremtinys 1954
1928 Leilėnai Benediktas Gaižauskas, biologas, ekologas
1944 Leilėnai Algirdas Garalis, edukologas
1948 Leilėnai Hubertas Smilgys, kultūros veikėjas

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 700 psl.
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 713–714 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 69
  9. ↑ 1923 m. surašymo duomenys