Senekai (angl. Seneca) – Šiaurės Amerikos indėnų grupė. Nors tikslus senekų skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad apie 15–20 tūkst. senekų gyvena Kanadoje, netoli Brantfordo, Šešių Tautų rezervacijoje. Jie yra senekų, kurie čia buvo perkelti po Amerikos revoliucijos, nes tuomet buvo britų sąjungininkais. Apie 30 tūkst. senekų gyvena JAV, indėnų rezervacijose ir kitur aplink Bafalą Niujorko valstijoje ir Oklahomoje.
Vardas
Senekų savivardis yra Onöndowága, t. y. „Didžiosios Kalvos Vieta“. Jis yra identiškas onondagų savivardžiui. Irokėzų konfederacijoje buvo labiausiai į vakarus gyvenusi tauta. Jie vadinti Vakarinių Durų prižiūrėtojais. Pagal vieną iš versijų kitos tautos senekais juos vadino pagal jų pagrindinę gyvenvietę Osininka.
Istorija
Tradiciškai senekai gyveno dabartinėje Niujorko valstijoje, tarp Dženesi upės ir Kanandaigvos ežero. Pagal archeologinius duomenis, jų teritorija išsiplėtė iki Aleganio upės dabartinėje šiaurės vakarų Pensilvanijoje, ypač po to, kai irokėzai sunaikino čia gyvenusias venronų ir eirių gentis. Senekų kaimai buvo nuo Skailerio apygardos rytuose (pvz., Kanadaseaga ir Catherine’s Town), pietuose siekė Tajogos ir Šimango apygardas, šiaurėje ir rytuose Tompkinso ir Kajugos apygardas, o vakaruose tęsėsi iki Dženesi upės slėnio.
Senekai buvo gausiausia Irokėzų Lygos gentis, XVII a. jų buvo apie 4 tūkst.[1]
Nuorodos
- ↑ Anthony F.C. Wallace, The Death and Rebirth of the Seneca (New York: Vintage Books, 1969). ISBN 0-394-71699-X
