Atikamekai (Atikamekw, Attikamekw, Attikamek und Atikamek, prancūzų kolonistai juos vadino Têtes-de-Boule – „apvaliagalviais“, savivardis – Nehiraw-iriniw arba Nehiraw) – Pirmoji Tauta, gyvenusi Kanados provincijos Kvebeko pietvakariuose.[1] Tradicinė gentinė apgyvendinimo teritorija, kurią jie vadino Nitaskinan (‘Mūsų Žemė’), buvo aukštutiniame Sen Moriso upės slėnyje.
Šiuo metu atikamekų yra apie 8 000.[2] Tradiciniai verslai – žvejyba, medžioklė, rinkimas.
Kalba
Atikamekų kalba (‘Nehiramowin’) yra kri kalbų dialektas, priklausantis algonkinų kalbų kalbų šeimai.[3] Skirstosi į tris dialektus: Manawan, Opitciwan ir Wemotaci. Kadangi atikamekai laikomi atskira Pirmąja Tauta, jų kalba taip pat dažniausiai laikoma atskira.[3] Raštui naudojama lotynų abėcėlė, skirtingai nuo kitų kri dialektų, kurie raštui naudoja skiemeninį kri raštą.
Istorija
Į regioną atvykus prancūzams atikamekai tapo priklausomi nuo prancūziškų prekių ir prekybos kailiais. Jie laikyti taikia tauta, gyvenusia tarp giminingos inu genties (‘Montagnais’) rytuose, kri šiaurėje ir algonkinų pietuose. Kita vertus, atikamekai konfliktavo su mohaukais, ypač paaštrėjus konkurencijai dėl resursų ir kailių, taip pat su inuitais šiaurėje, su kuriais kovojo kartu su inu.
Atikamekai, kartu su savo tradiciniais sąjungininkais inu ir malesitais prancūzų buvo įtraukti į prekybinius karus su Irokėzų Lyga ir mikmakais. Bebrų karų metu (1640–1701 m.) keletą kartų įsiveržė į atikamekų teritoriją, moteris ir karius išsivarė į vergovę, medžioklės plotus nusiaubė ieškodami daugiau kailių. Tuo pačiu metu atikamekų sąjungininkai inu atnešė 1670–1680 m. trukusią raupų epidemiją.[4] Kadangi kova su irokėzais pasižymėjo ypatingu brutalumu, irokėzai išžudė daugybę išgyvenusių epidemiją ir po karų ir epidemijų išliko labai nedaug atikamekų.
Šaltiniai
