Sančių sijai (Santee Sioux) – Šiaurės Amerikos indėnų tauta, sijų indėnų atšaka. Gyvena JAV, Minesotos, Nebraskos, Šiaurės ir Pietų Dakotos valstijų rezervacijose bei Kanadoje. Populiacija ~13 tūkst. žmonių. Kalba sijų kalbų šeimai priklausančia dakotų kalba, anglų ir prancūzų kalbomis. Skiriamos 7 gentys, kurios dalijamos į rytų, vidurio ir vakarų grupes.
Pagrindiniai tradiciniai verslai: žemdirbystė, medžioklė, žuvininkystė, rinkimas. Vystomi amatai: siuvinėjimas, tapyba ant bizono odos. XX a. pab. turėjo dalinę savivaldą, dirbo pagal nuomos sutartis. Gyveno klajoklių medžiotojų bendruomenėmis. Buvo išlikusi daugpatystė (iki 4 žmonų), leviratas, sororatas. Gausus folkloras.
Dakotų protėviai XVI a. iš rytų atsikėlė į Didžiųjų ežerų rajoną. XVIII a. pr. buvo išstumti algonkinų į Misisipės vakarinį krantą. Užėmė teritoriją nuo Vait Riverio iki dabartinės Kanados sienos ir nuo Minesotos iki Misūrio upės. XIX a. kariavo su kolonistais europiečiais, buvo sukelti į rezervacijas[1].
Išnašos
