Rumbaudas Valimantaitis (lenk. Rumbold Walimuntowicz, 1371 m. – 1432 m. lapkričio mėn.) – bajoras, nuo 1413 m. Zadoros herbo, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės poltinis bei karinis veikėjas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos bajoro Valimanto šeimos, Buseikos vaikaitis.[1] Turėjo penkis brolius.
1396–1412 m. Žemaitijos seniūnas, nuo 1412 m. Lietuvos didysis maršalka.[2]
1401 m. Vilniaus-Radomo, 1422 m. Melno, 1431 m. Skirsnemunės sutarčių dalyvis. 1409 m. gegužės mėn., kai prasidėjo Žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius, Vytautas jį pasiuntė vadovauti lietuvių bajorų daliniui, kuris padėjo žemaičiams. Manoma, kad Žalgirio mūšio metu 1410 m. jis vadovavo Vytauto pulkui, pasitraukusiam ir po to sugrįžusiam į mūšio lauką. Jis jau 1418 m. pats malšino Žemaičių valstiečių sukilimą. Vytautui mirus rėmė Švitrigailą, po 1432 m. perversmo rėmė Žygimantą Kęstutaitį, bet brolio laiškams patekus į Žygimanto Kęstutaičio rankas, dėl ryšių su Švitrigaila suimtas ir Žygimanto Kęstutaičio nurodymu kartu su broliu Jauniumi Valimantaičiu nužudytas.
Šaltiniai
LDK didikų giminės pagal kilmę |
---|
| Lietuvių | | | Rusėnų | | | Vokiečių | | | Totorių | | | Lenkų | | | Italų | | | Portugalų | |
|