Jonas Chodkevičius (kitaip – Jonas Jeronimaitis Chodkevičius; balt. Ян Геранімавіч Хадкевіч, ukr. Ян Ходкевич, lenk. Jan Hieronimowicz Chodkiewicz, rus. Ян Иеронимович Ходкевич, apie 1537 m. – 1579 m. rugpjūčio 4 d., pakeliui į Polocką; palaidotas Vilniuje), Jeronimo sūnus, LDK didikas iš Chodkevičių giminės, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, LDK delegacijos Liublino seime vadovas, Livonijos valdytojas.
Biografija
Gimė Jeronimo Chodkevičiaus ir Onos Šemetaitės-Chodkevičienės šeimoje. Augo tėvų dvaruose, liuteroniškoje aplinkoje. Nuo 1547 m. studijavo Karaliaučiaus, Leipcigo, Vitenbergo universitetuose. Iki 1555 m. gyveno Šv. Romos imperatoriaus Karolio V dvare, dalyvavo karo žygiuose. Grįžęs į Lietuvą, aktyviai dalyvavo valstybės valdyme ir politikoje.
Iš tėvo paveldėjo nemažas valdas Baltarusijoje. Prie jų 1568 ir 1572 m. prijungė Žemaičių kunigaikštystėje buvusius Grūstės, Ginteliškės, Viešvėnų ir Kretingos valstybinius valsčius. 1579 m. Grūstės valsčiuje (netoli Ylakių) įkūrė Bareikių miestą (sunaikintas XVII a. pr., karų su švedais metu), o šalia Skuodo dvaro – Johanesbergo miestą, kuriam išrūpino Magdeburgo teisę.
Rėmė reformacijos sąjūdį, Skuode pastatė liuteronų bažnyčią, artimai bendravo su protestantizmo rėmėju Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu. Apie 1570 m. atsivertė į katalikybę, 1578–1579 m. rėmė Vilniaus jėzuitų kolegijos steigimą, laikomas vienu iš jos kūrėjų.
Mirė karinės ekspedicijos į Polocką metu. Palaidotas Vilniaus katedroje.
Šeima
1559 m. vedė Lenkijos karalystės valstybės ir karo veikėjo Martyno Zborovskio dukrą Kristiną (? – 1588 m.).
Vaikai:[1]
- Jeronimas Chodkevičius (1559–1576 m.)
- Aleksandras Chodkevičius (1560–1626 m.), Trakų vaivada
- Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621 m.), žymus karvedys, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas, Kircholmo mūšio laimėtojas
- Ona Chodkevičiūtė (1562 m., Vilniuje – 1626 m.), kunigaikščio Jokymo Koreckio žmona
- Sofija Chodkevičiūtė (1564 m., Vilniuje – ?), Lietuvos didžiojo maršalkos Kristupo Dorohostaiskio žmona
- Elžbieta Chodkevičiūtė (1568 m., Vilniuje – ?), kunigaikščio Jono Žilinskio, vėliau – Naugarduko kašteliono Samuelio Valavičiaus žmona
- Aleksandra Chodkevičiūtė (1576 m., Vilniuje – po 1630 m.), kunigaikščio Adomo Višnioveckio žmona
Valstybinė tarnyba
1559 m. paskirtas LDK stalininku ir išsiųstas į Livoniją vadovauti Lietuvos kariuomenei, turėjusiai kariauti su švedais ir maskvėnais. Jo ir ypač LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangų dėka 1561 m. Livonija tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (nuo 1569 m. – ir LDK, ir Lenkijos karalystės) provincija.
Nuo 1563 m. Platelių ir Telšių seniūnas, nuo 1568 m. – Rumšiškių, nuo 1569 m. – Kauno seniūnas. 1564 m. paskirtas Žemaičių seniūnu, 1566 m. – LDK maršalka ir Livonijos valdytoju. 1566 m. jo administruojamos Livonijos (Uždauguvio kunigaikštystės) herbu patvirtintas grifas su kalaviju letenoje, paimtas iš Chodkevičių giminės herbo.
1568 m. Žygimantas Augustas patvirtino jam grafo titulą.
Politikas
Stengėsi išlaikyti LDK sudėtyje rusėnų žemes, išsaugoti LDK suverenumą ir karinę galią, suvaidino svarbų vaidmenį sudarant Liublino uniją. Vilniaus vaivados Mikalojus Radvilos Rudojo vadovaujamai LDK delegacijai 1569 m. pradžioje nepavykus pasiekti kompromiso su lenkais ir išvykus iš Liublino, lenkų didikus palaikęs Žygimantas Augustas iki tų metų vasaros prie Lenkijos karalystės prijungė apie pusę LDK teritorijos. Susidarius labai nepalankioms sąlygoms, birželio 9 d. prasidėjusiose atnaujintose derybose J. Chodkevičiui pavyko diplomatiškai išreikalauti Lietuvai žymiai palankesnes nei siūlytos lenkų sąlygas – Liublino unija įtvirtino ne Lietuvos prijungimą prie Lenkijos, kaip buvo planuota, bet lygiateisių valstybių konfederaciją. J. Chodkevičiaus taktika buvo ne atviras prieštaravimas lenkų siūlomam projektui, bet oponentų išvarginimas smulkmenų redagavimu bei apeliavimas į valdovo bei lenkų bajorų jausmus.
Žygimantui Augustui 1572 m. mirus, tarpuvaldžiu J. Chodkevičius turėjo lemiamos įtakos LDK politikai. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu bendrame seime išrinkus Steponą Batorą, J. Chodkevičiaus vadovaujami Lietuvos ponai privertė jį atskirai prisiekti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, atsisakyti Lenkijos ponų skelbiamo unijos interpretavimo ir sutikti su Lietuvos didikų pažiūra į uniją.
Šaltiniai
Nuorodos
Genealogija
| LDK didikų giminės pagal kilmę |
|---|
| | Lietuvių | | | | Rusėnų | | | | Vokiečių | | | | Totorių | | | | Lenkų | | | | Italų | | | | Portugalų | |
|
.jpg)
