PROFILPELAJAR.COM

Kiškos (Kiszkowie)
Ąžuolynas
Kilmė	lenkiška
Pradininkas	Petras Strumila
Laikotarpis	XV-XVII a.
Šalys	LDK, Lenkija
Dvarai	Musninkai, Markučiai, Olyka, Kėdainiai

Kiškos (lenk. Kiszkowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminė, kilusi iš Palenkės.

Kiškų giminės herbas „Ąžuolynas“ (Dąbrowa): žydrame herbinio skydo lauke pavaizduota sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais.

Istorija

Penkių kartų giminės giminystės ryšiais jungė 29, santuokiniais – 63 narius. Daugiausia tuokėsi su Radvilomis, apie 20,5 % iš nustatytų santuokų. Giminės pirmtakas buvo Palenkės bajoras Petras Strumila, pravarde Kiška, Drogičino seniūnas, minimas 1463 m. Giminės pradininkas – jo sūnus Stanislovas Kiška (m. арiе 1513–1514 m.), 1493–1499 m. Lietuvos didysis maršalka, 1500–1503 m. Smolensko vietininkas, 1503–1507 m. Lietuvos didysis etmonas, nuo 1508 m. Gardino seniūnas, nuo 1512 m. Lietuvos krašto maršalka. Dėl iš tėvo sukaupto ir paveldėto turto priklausė turtingiausių LDK didikų dešimtukui – pagal 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymą nuo 3584 dūmų su daugiau, kaip 23 000 valstiečių išrengdavo 224 raitelius. Iš Stanislovo palikuonių buvo 8 vaivados, 3 kaštelionai, po vieną Žemaičių vyskupą, Lietuvos didįjį ir lauko etmoną, Lietuvos krašto didįjį iždininką. Paskutinis dinastijos atstovas – 1654 m. miręs Jonušas Kiška.^[1]

Daugiausia valdų Kiškos turėjo Palenkėje ir Vakarų Baltarusijoje, valdė Musninkus, Markučius, Olyką. 1542–1614 m. valdė Кėdainius. Dėl XVII a. karų su Rusija ir Švedija bei pomėgio švaistyti turtus Kiškos patyrė finansinių nuostolių ir prarado įtaką.^[2]

Genealogija

Stanislovas Kiška
- Barbora Kiškaitė (m. 1513 m.), Jurgio Radvilos žmona.
- Petras Kiška (m. 1534 m.), Drogičino seniūnas, 1521–1532 m. Polocko vaivada, nuo 1532 m. Trakų kaštelionas, Žemaitijos seniūnas.
  - Stanislovas Kiška II (m. 1554 m.) Breslaujos seniūnas, 1544–1554 m. Vitebsko vaivada. Žmona Ona Radvilaitė, dukra Elžbieta Kiškaitė ištekėjo už Kristupo Chodkevičiaus (m. 1659 m.)
    - Jonas Kiška (1552–1592 m.), Onos Radvilaitės-Kiškienės sūnus, 1579–1589 m. Žemaitijos seniūnas, 1588–1591 m. Vilniaus kaštelionas, Bresto vaivada.
    - Stanislovas Kiška III (1549–1619 m.) Žemaitijos seniūnas.
      - Stanislovas Kiška IV (1584–1626 m.), nuo 1618 ar 1619 m. Žemaičių vyskupas.
      - Mikalojus Kiška II (1588–1644 m.) 1617–1627 m. Tartu vaivada, 1627–1636 m. Mstislavlio vaivada, 1636–1644 m. Trakų kaštelionas, 1640–1644 m. Lietuvos didysis iždininkas ir Lietuvos didysis raštininkas, 1622–1638 m. Vilkmergės seniūnas, nuo 1637 m. Volkovysko seniūnas, nuo 1641 m. Geranainių seniūnas ir 1644 m. Mogiliovo seniūnas.
      - Kristupas Kiška (m. 1646 m.) 1632–1646 m. LDK taurininkas, 1636–1639 m. Mstislavlio vaivada, 1639–1646 m. Vitebsko vaivada.
      - Jonušas Kiška (1586–1653 m.) – nuo 1604 m. Vilkmergės seniūnas, nuo 1610 m. Tartu seniūnas ir Pernu seniūnas, 1605 m. pasižymėjo Salasрiliо mūšyje su švedais; 1621–1653 m. Polocko vaivada, 1635–1646 m. Lietuvos lauko etmonas, 1646–1653 m. Lietuvos didysis etmonas.
      - Ona Kiškaitė – ištekėjo už Kristupo Radvilos, Kėdainiai vėl atiteko Radviloms
  - Petras Kiška II (1519–1550 m.) 1548–1550 m. Volynės maršalka, Vladimiro seniūnas, Vitebsko vaivada.
  - Mikalojus Kiška (m. 1587 m.) nuo 1552 ar 1553 m. LDK raikytojas, 1555–1587 m. LDK taurininkas, 1569–1587 m. Palenkės vaivada.

Šaltiniai

↑ Nelė Asadauskienė. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) Vilnius, 2003.
↑ Nelė Asadauskienė. Kiškos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 184 psl.