Strutinskiai (Berlič Strutinskiai)
Sas
Titulas	Grafas
Laikotarpis	XVI-XX a.
Šalys	ATR
Dvarai	Utenos, Noliškiо, Dičiūnai, Kyburiai, Šalinėnai (1637-1744 m. išnuomuota Tomaševičiams), Garniai, Balčiai, Salakas, Antalieptė

Strutinskiai (Berlič Strutinskiai, lenk. Berlicz Strutyński) – bajorų giminė, turinti "Sas" herbą.

Lietuvoje giminė buvo įsikūrusi Utenos apylinkėse, tačiau kilusi iš Lenkijos, Strutynės vietovės.

1620 m. „Salako ir Smalvų žemes“ valdė grafas Berlič Strutinskis.

• Jonas Berlič Strutinskis (lenk. Jan Berlicz Strutyński) – Vilkmergės pavieto stalininkas, Tyborovo seniūnas, 1703 m. birželio 11 – rugpjūčio 19 d. dalyvavo Seime Liubline, užrašytas komisaru iki Vengrijos sienos.^[1]
  • Mikalojus Strutinskis (lenk. Mikołaj Strutyński) – Vilkmergės pavieto taurininkas, Utenos bažnyčios klebonas, paskirtas Augusto II 1728 m. birželio 15 d. ir pareigoms patvirtintas Vilniaus vyskupo Karolio I Petro Pancežinskio 1728 m. rugsėjo 22 d. Yra išlikęs Utenos bažnyčios vizitacijos, vykusios 1738 m. kovo 3 d., aktas.
  • Jonas Mykolas Strutinskis (?-1746, lenk. Jan Michał Strutyński) – Vilkmergės pavieto stalininkas, Infliantų kaštelionas, Šakynos iš Vilkmergės seniūnas, Salako ir Strutynės valdytojas, Petigorsko choružis, grafas, pulkininkas. Buvo vedęs Zyberkovną (lenk. Zyberkowna). Apie 1700 metus jo globojami Antalieptėje įsikūrė vienuoliai – basieji karmelitai. 1709 m. karalius perdavė valdyti jungtinę Seiviai ir Vižainių seniūniją. 1713 m. kovo 18 d. privilegija Augustas II leido Salako dvare, kad „kraštas atsistatytų po negandų“ – 8 prekymečius, tačiau išsiaiškinus, jog privilegija suteikta pasinaudojus valdovo kanceliarijos neatidumu, ji panaikinta. 1713 m. rugsėjo 11 d. suteikta nauja privilegija turgui (sekmadieniais) ir 4 prekymečiams (gegužės 10-21 d., birželio 12-23 d., birželio 29 d. ir lapkričio 1 d.). 1720 m. buvo ATR pasiuntinys Stambule. 1732 m. susirūpinę stačiatikių idėjų ekspansija, Antalieptės vienuolynui dovanojo Vilkmergės pavieto Padusčio ir Breslaujos pavieto Bartkuškio valdas, taip pat priskyrė Gutaučių, Padusčio, Purvynės ir Kuitenių kaimus, pradėjo statyti mūrinę baroko stiliaus bažnyčią, ji baigta 1763 metais. Jonas Mykolas po ilgų ginčų su Jasinskiais gavo Balčių dvarą savo nuosavybėn. Jo palikuonys Antalieptės, Balčių, Salako, Daugailių apylinkes valdė iki 1810 metų.
    • Juozapas Strutinskis (?-1761, lenk. Józef Strutyński) – Seivių (netoli Punsko), Šakynos ir Vyžuonų seniūnas, Salako ir Strutynės valdytojas. Buvo vedęs grafaitę Rožę Pliaterytę (?-1793, lenk. Róza Stutyńska z Platerów). Tęsė tėvo veiklą globojant vienuolius, finansavo Antalieptės bažnyčios ir vienuolyno statybą. 1714 m. Salake įsikūrusiems Šv. Augustino regulos (atgailos) kanauninkų ordino vienuoliams pastatė vienuolyną, kuris pradėjo veikti 1716 ar 1720 m. Našle likusi^[2] fundavo Seinų bazilikos perstatymą baroko stiliumi.
      • Jadvyga Ciechanoviecka (lenk. Jadwyga ze Strutyńskich Ciechanowiecka) – buvo ištekėjusi už Jono Chiechanovieckio (lenk. Jan Ciechanowiecki), kurio žmonės po ginčo seimelyje nušovė uošvį Juozapą Strutinskį^[3]. Antrasis Jadvygos vyras – avantiūristas Mikalojus Manučis (lenk. Mikołaj Manuzzi).
      • Teresė Drucki-Lubeckė – 1787 metais ištekėjo už kunigaikščio Pranciškaus Druckio-Lubeckio (Šablonas:Franciszek Drucki – Lubecki)
    • Romualdas Strutinskis (ca. 1740-?, lenk. Romuald Strutyński) – Brėslaujos chorunžis, apie 1750 m. vedė Felicijoną Karpytę (ca. 1730-?, lenk. Felicjanna Karp). 1775 m. Salako parapijoje priklausė 62 dūmai.
  • Steponas Strutinskis (lenk. Stefan Strutyński) – Lušnevskių seniūnas
    • Ambroziejus Strutinskis (lenk. Ambroży Strutyński) – Horodlės seniūnas, buvo vedęs Julijoną Rošičevską (lenk. Julianna Rościszewska), Kijevo teisėją, Blendovskio našlę.
      • Lukas Berlič Strutinskis (lenk. Lukasz Berlicz Strutyński)

        

      • Ildefonsas Berlič Strutinskis (ca. 1746–1821, lenk. Ildefons Berlicz Strutyński) – Lenkijos kariuomenės generolas majoras. 1775 m. rugpjūčio 20 d. Utenos bažnyčios vizitacijos metu įvardintas bažnyčios kolatorium, tuo metu Strutinskiai turėjo filiją (tikriausiai Noliškyje). 1783 m. gruodžio 12 d. Uteną, Noliškį, Dičiūnus ir Kyburius užrašė iki mirties valdyti žmonai Kotrynai Žabaitei Strutinskai lenk. Katarzyna Żaba). 1818 m. Utenos bažnyčios vizitacijos akte pažymėta, kad bažnyčia kapitalo neturėjo, tik gaudavo kasmet po 100 auksinų iš Utenos dvaro, pagal ankstesnių klebonų susitarimą su Strutinskiais, vietoje turgaus rinkliavos. Konstancija Pomarnacka, kuri kaip valdytoja paminėta 1829 m. gruodžio mėn. Utenos bažnyčios ir jos valdų inventoriuje kaip iki mirties valdanti valdanti generolienės Strutinskienės dvaro žemę, supusią bažnyčios žemę. 1831 m. dvaras atiteko Antanui Bilevičiui (lenk. Antoni Billewicz) po įvykusių dvaro dalybų tarp jo ir Strutinskio.
        • Bogumila Strutynska (ca.1772-1832) – ištekėjo už Jono Pilsudskio, susilaukė vaikų – Kotrynos, Stanislovo Antano Jono ir Marjancelės.
        • Jeronimas Strutinskis – 1830 m. Utenos bažnyčios vizitacijos akte pateikiamos beveik tokios pat žinios, kaip ir 1829 m., bažnyčios kolatoriais laikomi egzulantai – grafas Jeronimas Strutinskis ir Benediktas Morikonis. Išlikęs 1847 m. Šilinės palivarko planas, kai palivarko žemės kartu su Grybeliais, Nemeikščiais, Kauliniškio užkaboriu atiteko grafui Jeronimui Strutinskiui. Valdydami Utenos dvarą Strutinskiai įsiskolino, Kauno gubernijos valdyba 1847 m. paskyrė komisiją, kuri paskaičiavo, kad 1851 m. sausio 1 d. neabejotinos Jeronimo Strutinskio skolos sudarė 145 830 sidabro rublių, procentai – 9 829 rublių, o valstybei nesurinkti mokesčiai – 7 950 rublių 2¾ kapeikos.

• Algimantas Miškinis, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, II knyga^{[neveikianti nuoroda]}
• Utenos miestas ir kraštas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose (virtuali paroda) Archyvuota kopija 2010-09-14 iš Wayback Machine projekto.