I.Šubelerio graviūra (1872 m.) padaryta iš XVI a. portreto
Ivanas Sapiega gimė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio dvaro kanceliarijos raštininko Simono Sapiegos ir Anastasijos Pavšankos šeimoje, kur buvo antrasis sūnus. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas 1486 metais.
Ivanas Sapiega sekė tėvo pėdomis. Jis karjerą pradėjo dar valdant karaliui Kazimierui Jogailaičiui – buvo jo raštininkas. Matyt, buvo išsilavinęs, pasižymėjo puikiais derybininko gabumais, nes kaip valdovo pasiuntinys buvo siunčiamas pas Romos popiežių ir į Maskvą. 1491 m. buvo nuvykęs pas Romos popiežiųAleksandrą VI derėtis dėl Florencijos unijos. Toliau jo politinė karjera rutuliojosi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos Aleksandrienės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio žmonos, rūmuose. Rašytiniuose šaltiniuose iš pradžių vadinamas karaliaus rūmų ochmistru – ūkvedžiu, administratoriumi, ekonomu, o vėliau ir valdovės kancleriu, aukščiausiu pareigūnu. Jis pirmasis iš Sapiegų gavo Ponų tarybos lygio pareigas. Būtent karaliaus Aleksandro valdymo laikais jis iškilo į pagrindinius raštininkus ir labai greitai tapo visos LDK rusėniškos kanceliarijos dalies vadovu, vadintu didžiuoju sekretoriumi ir rūmų maršalka. Pagrįstai manoma, kad šis postas buvo sukurtas specialiai jam, nes nei iki tol, nei vėliau tokių „didžiojo sekretoriaus“ pareigų nebuvo.
Ivanas Sapiega, nors buvo stačiatikių kilmės ir tradicijos, buvo labai paveiktas LDK vyraujančios lotyniškos kultūros. Nukeliavęs į Romą jis veikiausiai iš popiežiaus rankų priėmė riterio pašventinimą (tai grynai vakarietiška kilmingųjų procedūra). Savo sūnų Ivanas Sapiega siuntė studijuoti į lotynišką mokymo centrą – Krokuvos universitetą, o gyvenimo pabaigoje pasirūpino, kad asmeniniai šeimos dokumentai būtų išversti į lotynų kalbą (nors pats buvo rusėniškos kanceliarijos dalies vadovas).
Mažai apgyvendintoje Palenkės vaivadijoje, kurios vaivada pats buvo porą metų, pradėjo kaupti pagrindinį to meto didikų turtą – žemės valdas. Taip nežinoma vietovė, Kodenio dvaras, tapo gana svarbia vieta Sapiegų giminės istorijoje. Kodenyje iki šiol išlikęs vienas įstabiausių senosios Lietuvos architektūros paminklų – Kodenio gotikinė cerkvė. Joje akivaizdus ir Sapiegų kultūrinis virsmas – stačiatikių maldos namai jau turi lotyniškos stilistikos akcentų.
Būtent nuo Ivano ir jo brolio Bogdano Sapiegos prasidėjo dvi genealoginės linijos: Ivano pavadinta Kodenio Sapiegų vardu, o Bogdano – Ružanų.
Šeima
Buvo vedęs du kartus. Vardas ir kilmė pirmos žmonos neaiški. Antrą kartą vedė Elžbietą Hlebavičiūtę (m. 1548/1552), Polocko vaivados ir rūmų maršalkos Stanislovo Hlebavičiaus (m. po 1513) ir Sofijos Korčevskos dukters sūnus.
.jpg)
_(3).jpg)
