Leonardas Gabrielius Pociejus (lenk. Leonard Gabriel Pociej) (1632 m. lapkričio 6 d. – 1695 m. vasario 1 d.) – 1686–1695 m. Vitebsko vaivada, Bresto Žemietijos raštininkas ir Žemietijos teisėjas, Rahačovo, Žiežmarių ir Suražo seniūnas. Marcijono Aleksandro Oginskio husaras.
Biografija
Tėvas: Petras Pociejus, Adomo Ipatijaus Pociejaus sūnus, motina – Zofija Kazanovska.
Užėmė Bresto žemės raštininko (1662−1672), pateisėjo (1672−1676) ir žemės teisėjo (1676−1686) pareigas. Sėkmingų vedybų dėka su Oginskių giminės atstove galėjo gauti ATR senatoriaus titulą, gaunant 1686 metais Vitebsko vaivados pareigybę. Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus ir LDK Tribunolo deputatu.
Leonardas Pociejus savo karinę karjerą pradėjo būdamas Lietuvos armijoje draugu (1662), vėliau tapo vėliavos poručiku, o po to Marcijono Aleksandro Oginskio husarų vėliavos poručiku.
Šeima ir vaikai
1632 metais vedė Reginą Oginską, Trakų tijūno Seamuelio Leono Oginskio (m. 1657) dukterį, Trakų tijūno Voltero Krfo našlę. Vaikai:
Literatūra
- Jan Władysław Poczobut Odlanicki, Pamiętnik, Warszawa, 1987.
Nuorodos
