Pilkupa

Pilkupa
vok. Pillkoppen
rus. Морское
Pilkupa iš aukštai
Pilkupa
Pilkupa
55°13′44″š. pl. 20°55′01″r. ilg. / 55.229°š. pl. 20.917°r. ilg. / 55.229; 20.917 (Pilkupa)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data 1336 m.
Gyventojų (2010) 126
Pašto kodas 238541
Tel. kodas +7 401 50
Vikiteka Pilkupa
Kirčiavimas Pi̇̀lkopiai (Pi̇̀lkupa) [1]

Pilkupa (arba Pilkopiai, vok. Pillkoppen; nuo 1946 m. Morskojė, rus. Морское) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Kuršių nerijoje, nuo 2005 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietės kaimas 44 km į šiaurės rytus nuo Zelenogradsko.[2]

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas Pilakōpō prūsiškos, Pilkupe kuršiškos kilmės. 1336 m. minimas Pillecop.[3]

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. – 2005 m. Rybačio apylinkės kaimas. Nerijoje veikia Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
1939–1945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
1947–2008 m. Rybačio apylinkė
Zelenogradsko rajonas 		Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietė
Zelenogradsko municipalinis rajonas 		Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m.[4] 1933 m. 1939 m.[5] 2002 m. 2011 m.sur.
228 301 301 124 132

Galerija

  • Pilkopa (šiuolaikinis vaizdas)
    Pilkopa (šiuolaikinis vaizdas)
  • Pilkopa XX a.pr.
    Pilkopa XX a.pr.
  • Kopos
    Kopos

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  5. ↑ Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Nuorodos

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.