Rajono plotas 2016 km², iš jų 45 000 ha žemės ūkio paskirties žemė, 19 900 ha miškas. Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės, rudoji anglis, nafta, smėlis, o svarbiausia – gintaras.
Istorija
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Zemlando rajonas, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijosŽuvininkų apskritį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, pavadintas Primorės rajonu. 1963 m. Primorės rajonas panaikintas, bet atkurtas 1965 m. jau kaip Zelenogradsko rajonas.[1]
Gyventojų surašymų duomenimis Žuvininkų apskrityje 1900 m. buvo 281 gyvenvietė su 53 063 gyventojais, [2]1910 m. – 266 gyvenvietės su 52 464 gyventojais, 1933 m. sustambinus dvarus – 103 gyvenamieji statistiniai vienetai su 65 002 gyventojais.[3] Zelenogradsko rajone 2002 m. 122 gyvenvietėse buvo 32 300 gyventojų, iš jų 14 500 gyveno miestuose, 2010 m. buvo likę 112 gyvenviečių su 32 485 gyventojais.
Ekonomika
Pagrindinė ekonomikos šaka – poilsio industrija ir turizmas. Rajono teritorijoje yra nacionalinis parkas „Kuršių nerija“, keliolika kurortų ir kurortinių vietovių, purvo ir mineralinio vandens gydyklos, puikūs pliažai. Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 55 paminklai.
↑Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
↑Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
.png)
.svg)
