PROFILPELAJAR.COM

Gurjevsko rajonas
rus. Гурьевский район

Valstybė

Rusija

Sritis

Kaliningrado sritis

Administracinis centras

Gurjevskas

Gyvenviečių

8

Įkūrimo data

1946 m. rugsėjo 7 d.

Vadovas

Sergejus Podolskis

Gyventojų

52 433

Plotas

1 363 km²

Tankumas

38 žm./km²

Pašto kodas

238 300

Tel. kodas

(+7) 40151

Tinklalapis

gurievsk.gov39.ru/

Vikiteka

Gurjevsko rajonasVikiteka

Gurjevsko municipalinis rajonas (rus. Гурьевский муниципальный район; 1946–2008 m. Gurjevsko rajonas, rus. Гурьевский район) – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis vienetas srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje. Rajono centras – Gurjevskas (liet. Romuva).

Rajono architektūros, Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 20 paminklų. Tarp jų XIII a. Noihauzeno pilis ir bažnyčia, Brandenburgo (dabar Ušakovas), Šakių (Nekrasovas), Valduvos (Nizovjė) pilys.

Geografija

Ribojasi vakaruose ir šiaurėje su Zelenogradsko rajonu, rytuose su Polesko ir Gvardeisko rajonais, pietuose su Bagrationovsko rajonu ir vakaruose – su Kaliningrado miestu ir Svetlo miesto apygarda. Rajono krantus skalauja Kuršių marios šiaurėje ir Kaliningrado įlanka (liet. Aistmarės) pietuose. Rajono teritorija teka Prieglius. Rajono plotas 1363 km², iš jų 63 600 ha žemės ūkio paskirties žemė, 9 800 ha miškas.

Istorija

1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Noihauzeno rajonas, kuris apėmė buvusios Rytų Prūsijos provincijos Karaliaučiaus apskrities dalį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, jis pavadintas Gurjevsko rajonu. 1953 m. vasario 9 d. – 1960 m. vasario 1 d. Gurjevsko rajono centras buvo Isakovas. 1959 m. balandžio 27 d. panaikintas Kaliningrado rajonas, jo teritorija padalyta Bagrationovsko, Gurjevsko ir Laduškino rajonams.

Atlikus savivaldos reformą, nuo 2008 m. vadinasi Gurjevsko municipalinis rajonas. 2014 m. iš rajono atskira Gurjevsko miesto apygarda.^[1]

Gyventojai

Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. iš Rusijos atvyko pirmieji persikėlėliai. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajono 151 gyvenvietėje buvo 50 000 gyventojų.

Ekonomika

Rajono teritorijoje yra Chrabrovo oro uostas, Kaliningrado šiluminė elektrinė, per rajoną eina geležinkelis ir automobiliniai keliai Kaliningradas – Maskva, Kaliningradas – Sovetskas, Kaliningradas – Mamonovas, Kaliningradas – Svetlogorskas, Kaliningradas – Zelenogradskas.

Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – keramzitinis molis, smulkus smėlis, durpės ir nafta – 12 proc. visų srities išžvalgytų naftos atsargų. Svarbią vietą užima žemės ūkio produkcijos perdirbimas. 1994 m. pastatyta 0,4 MW galios Zaoziorno HES.

Savivalda

Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas.

Dabartinis pavadinimas	Rusiškai	Vokiškai	Lietuviškai
Chrabrovas	Храброво	Powunden	Pavandenė
Dobrinas	Добрино	Nautzken	Nauckai
Isakovas	Исаково	Königsberg-Lauth	-
Kutuzovas	Кутузово	Gut Fräuleinhof	-
Lugovojė	Луговое	Gutenfeld	Lablaukis
Maršalskojė	Маршальское	Gallgarben	Gailgarbiai
Nizovjė	Низовье	Waldau	Valduva
Novoje Moskovskojė	Ново-Московское	Poplitten	Popalyčiai
Voločiajevskojė	Волочаевское	Marschenen	Maršėnai

Į rajono tarybą renkama 19 narių. Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 Gurjevsko municipaliniame rajone sudarytos:

Vietovardžiai

Rajone buvo mažai gyvenviečių su senaisiais prūsiškais ir lietuviškais pavadinimais, nes daugelį jų kūrė ateiviai vokiečiai. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut galėjo būti ir viensėdis, ir nedidelė gyvenvietė, ir dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.

1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugražinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais vietovių pavadinimais. Tačiau rusiškomis raidėmis parašyti tuos pavadinimus buvo sunku, tuo labiau, kad rašoma buvo pagal vokišką, o ne pagal originalų prūsišką ar lietuvišką tarimą, todėl 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, pavadinimai.^[2] ^[3]

Oficialus pavadinimas vokiškai	Lietuviškai	Koordinatės
Adlig Sudau, nuo 1907 m. Sudau	Sudava	54°47′00″ š. pl. 20°30′00″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 20.50000°r. ilg. / 54.78333; 20.50000 (Sudava)
Altsitt	-	54°40′00″ š. pl. 20°47′00″ r. ilg. / 54.66667°š. pl. 20.78333°r. ilg. / 54.66667; 20.78333 (Altsitt)
Forstgutsbezirk Greiben, nuo 1938 m. Oberförsterei Greiben	-	54°46′00″ š. pl. 20°52′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 20.86667°r. ilg. / 54.76667; 20.86667 (Greiben)
Gut Absintkeim, Absintkeim	-	54°46′00″ š. pl. 20°34′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 20.56667°r. ilg. / 54.76667; 20.56667 (Absintkeim)
Gut Berthaswalde, Berthaswalde	-	54°47′00″ š. pl. 20°39′00″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 20.65000°r. ilg. / 54.78333; 20.65000 (Berthaswalde)
Gut Dorotheenhof, Dorotheenhof	-	54°44′00″ š. pl. 20°15′00″ r. ilg. / 54.73333°š. pl. 20.25000°r. ilg. / 54.73333; 20.25000 (Dorotheenhof)
Gut Groß Karschau, nuo 1938 m. Groß Karschau	Karšuva	54°40′00″ š. pl. 20°28′00″ r. ilg. / 54.66667°š. pl. 20.46667°r. ilg. / 54.66667; 20.46667 (Karšuva)
Gut Groß Post, nuo 1938 m. Forsthaus Groß Post	-	54°56′00″ š. pl. 20°48′00″ r. ilg. / 54.93333°š. pl. 20.80000°r. ilg. / 54.93333; 20.80000 (Groß Post)
Gut Kamnicken, nuo 1929 m. Kamnicken	-	54°37′00″ š. pl. 20°21′00″ r. ilg. / 54.61667°š. pl. 20.35000°r. ilg. / 54.61667; 20.35000 (Kamnicken)
Gut Lottinenhof, nuo 1907 m. Vorwerk Lottinenhof, nuo 1938 m. Lottinenhof	-	54°37′00″ š. pl. 20°42′00″ r. ilg. / 54.61667°š. pl. 20.70000°r. ilg. / 54.61667; 20.70000 (Lottinenhof)
Gut Maternhof, nuo 1938 m. Maternhof	-	54°42′00″ š. pl. 20°41′00″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 20.68333°r. ilg. / 54.70000; 20.68333 (Maternhof)
Gut Miggeburg, nuo 1907 m. Gut Mickenburg, nuo 1938 m. Mickenburg	-	54°52′00″ š. pl. 20°36′00″ r. ilg. / 54.86667°š. pl. 20.60000°r. ilg. / 54.86667; 20.60000 (Miggeburg)
Gut Ottilienhof, nuo 1938 m. Ottilienhof	-	54°38′00″ š. pl. 20°29′00″ r. ilg. / 54.63333°š. pl. 20.48333°r. ilg. / 54.63333; 20.48333 (Ottilienhof)
Gut Pokarben, nuo 1929 m. Pokarben	Pakarbai	54°37′00″ š. pl. 20°18′00″ r. ilg. / 54.61667°š. pl. 20.30000°r. ilg. / 54.61667; 20.30000 (Pakarbai)
Gut Schwesternhof, nuo 1938 m. Schwesternhof	-	54°47′00″ š. pl. 20°50′00″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 20.83333°r. ilg. / 54.78333; 20.83333 (Schwesternhof)
Gut Wundlacken, nuo 1938 m. Wundlacken	Vandlaukis	54°39′00″ š. pl. 20°25′00″ r. ilg. / 54.65000°š. pl. 20.41667°r. ilg. / 54.65000; 20.41667 (Vandlaukis)
Honigbaum	-	54°37′00″ š. pl. 20°19′00″ r. ilg. / 54.61667°š. pl. 20.31667°r. ilg. / 54.61667; 20.31667 (Honigbaum)
Horst	-	54°40′00″ š. pl. 20°42′00″ r. ilg. / 54.66667°š. pl. 20.70000°r. ilg. / 54.66667; 20.70000 (Horst)
Jäskeim	Jieskiemis	54°36′00″ š. pl. 20°23′00″ r. ilg. / 54.60000°š. pl. 20.38333°r. ilg. / 54.60000; 20.38333 (Jieskiemis)
Kleehof	-	54°38′00″ š. pl. 20°34′00″ r. ilg. / 54.63333°š. pl. 20.56667°r. ilg. / 54.63333; 20.56667 (Kleehof)
Kleinheide, nuo 1907 m. Gut Kleinheide	-	54°47′00″ š. pl. 20°36′00″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 20.60000°r. ilg. / 54.78333; 20.60000 (Kleinheide)
Königlich Tengen, nuo 1939 m. Tengen	-	54°36′00″ š. pl. 20°18′00″ r. ilg. / 54.60000°š. pl. 20.30000°r. ilg. / 54.60000; 20.30000 (Tengen)
Kranzberg	-	54°40′00″ š. pl. 20°49′00″ r. ilg. / 54.66667°š. pl. 20.81667°r. ilg. / 54.66667; 20.81667 (Kranzberg)
Lehndorf	-	54°45′00″ š. pl. 20°20′00″ r. ilg. / 54.75000°š. pl. 20.33333°r. ilg. / 54.75000; 20.33333 (Lehndorf)
Littersdorf, nuo 1938 m. Vorwerk Littersdorf	-	54°43′00″ š. pl. 20°46′00″ r. ilg. / 54.71667°š. pl. 20.76667°r. ilg. / 54.71667; 20.76667 (Littersdorf)
Mandeln	-	54°45′00″ š. pl. 20°36′00″ r. ilg. / 54.75000°š. pl. 20.60000°r. ilg. / 54.75000; 20.60000 (Mandeln)
Marienhof	-	54°54′00″ š. pl. 20°46′00″ r. ilg. / 54.90000°š. pl. 20.76667°r. ilg. / 54.90000; 20.76667 (Marienhof)
Maulen, nuo 1938 m. Gut Maulen	-	54°38′00″ š. pl. 20°23′00″ r. ilg. / 54.63333°š. pl. 20.38333°r. ilg. / 54.63333; 20.38333 (Maulen)
Morken	Morkai	54°36′00″ š. pl. 20°20′00″ r. ilg. / 54.60000°š. pl. 20.33333°r. ilg. / 54.60000; 20.33333 (Morkai)
Neu Kolbnicken, nuo 1938 m. Vorwerk Neu Colbnicken	-	54°37′00″ š. pl. 20°22′00″ r. ilg. / 54.61667°š. pl. 20.36667°r. ilg. / 54.61667; 20.36667 (Kolbnicken)
Rachsitten	-	54°46′00″ š. pl. 20°40′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 20.66667°r. ilg. / 54.76667; 20.66667 (Rachsitten)
Schoischen, nuo 1907 m. Schoyschen, nuo 1938 m. Schoschen	-	54°36′00″ š. pl. 20°20′00″ r. ilg. / 54.60000°š. pl. 20.33333°r. ilg. / 54.60000; 20.33333 (Schoischen)
Schönwiese, nuo 1907 m. Gut Schönwiese	-	54°37′00″ š. pl. 20°37′00″ r. ilg. / 54.61667°š. pl. 20.61667°r. ilg. / 54.61667; 20.61667 (Schönwiese)
Steinbeckellen	-	54°41′00″ š. pl. 20°40′00″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 20.66667°r. ilg. / 54.68333; 20.66667 (Steinbeckellen)
Trausitten	Trauzyčiai	54°47′00″ š. pl. 20°28′00″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 20.46667°r. ilg. / 54.78333; 20.46667 (Trauzyčiai)
Waldpothen	-	54°37′00″ š. pl. 20°21′00″ r. ilg. / 54.61667°š. pl. 20.35000°r. ilg. / 54.61667; 20.35000 (Waldpothen)
Wardienen	Vardynai	54°38′00″ š. pl. 20°20′00″ r. ilg. / 54.63333°š. pl. 20.33333°r. ilg. / 54.63333; 20.33333 (Vardynai)
Ziegelau	-	54°46′00″ š. pl. 20°33′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 20.55000°r. ilg. / 54.76667; 20.55000 (Ziegelau)

Šaltiniai

↑ Гурьевский муниципальный округ. Prussia39.ru (tikrinta 2024-12-26).
↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
↑ Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937