PROFILPELAJAR.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Palenkė Lakam Ha

Miesto griuvėsiai
Miesto glifas
Palenkė
Koordinatės	17°29′0″ š. pl. 92°03′0″ v. ilg. / 17.48333°š. pl. 92.05000°r. ilg. / 17.48333; 92.05000
Vieta	Čiapasas, Meksika
Regionas	Mezoamerika
Istorija
Laikotarpis	klasikinis (vėlyvasis)
Tauta	majai
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 411

Palenkė (isp. Palenque, 'įtvirtinimas') – sugriautas majų miestas Meksikoje, Čiapaso valstijoje, apie 130 km nuo Karmeno miesto.

Dabartinis pavadinimas buvo sukurtas ispanų XVI a., apytiksliai išvertus vietinių indėnų pavadinimą Otolum („žemė su tvirtais namais“). Manoma, kad senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino klasikiniai majai buvo Lakam Ha, kas reiškia „didelis vanduo“ (šį pavadinimą miestas gavo dėl gausių šaltinių ir versmių). Iš miesto valdoma karalystė vadinosi B’aak („kaulas“). Kaulo ženklas vaizduojama ir karalystę simbolizuojančiame glife.

Istorija

Tai vėlyvojo klasikinio laikotarpio (600–900 m.) majų miestas. Palenkėje buvo daug įspūdingų pastatų, iš kurių bene geriausiai išlikusi šventykla su hieroglifų įrašais. 1952 m. atrasta kripta, kurioje yra, manoma, valdovo-šventiko palaikai iš VII a.

Dėl savo svarbios istorinės ir kultūrinės reikšmės Palenkė 1987 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Meksikos Čiaposo valstijoje įsikūręs miestas – viena didžiausių ir svarbiausių majų gyvenviečių. Hieroglifai leidžia spėti, kad miestas labiausiai klestėjo vėlyvuoju klasikiniu periodu (600–900), kai buvo vadinamas Lakam Ha. Tai buvo karallystės sostinė. Šiose vietose archeologų kasinėjimai vykdomi nuo XVIII a. pabaigos. Jie rodo, kad monumentus, kuriuos matome šiandien, pastatydino valdovai Hanabas Pakalis II Didysis (615–683) ir jo sūnus Kan Balamas II (684–702). Pastatai stovi natūralios žalumos tankmėje. Jie iškilo turint aiškų politinį ir ideologinį tikslą – šlovinti valdovus savitomis akmens puošmenomis fasadų išorėje, o viduje – tinko reljefais ir akmens raižiniais.

Užrašų piramidė

Pagrindiniuose pastatuose išraižyti hieroglifai, vardijantys miesto valdovus ir rodantys jų siekį įteisinti savo dinastiją ir stiprinti jos svarbą paliekant rašytinių paminklų. Harmoningos formos, stilius ir skulptūrų gausa – spėjama, jų bruožus kadaise ryškino raudonos, mėlynos, ochros ir žalios spalvų dažai – leidžia vadinti statinius unikaliais dinastijos ir valdovo šlovinimo architektūros pavyzdžiais. Užrašų šventyklos kolonose ir sienose daug hieroglifų, tarp jų ir žymiausi dinastijų sąrašai. Šis pastatas – tai Hanabo Pakalio II kapavietės šventykla. Ją statydintis valdovas pradėjo dar būdamas gyvas, bet darbus baigė jo sūnus Kan Blamas II.

Pati šventykla stovi 24 metrų aukštyje, ant laiptuotos piramidės viršuje esančio cokolio. Piramidė primena vieną ant kito sudėtus aštuonis nupjautus kūgius. Į viršų pakylama pietų pusėje esančiais laiptais. Į pirmąją didelę patalpą patenkama pro penkias įeigas, palei kurias rikiuojasi lipdiniais dekoruotos kolonas. Antroji patalpa padalinta į tris dalis. Žemyn, pro šventyklos perdangas besileidžiantys laiptai aikštele padalinti į dvi dalis. Jais patenkama į kriptą, kurios sienos išpuoštos tinko reljefais. Tai devynio figūros (protėvių arba majų mitologijos personažų – Nakties valdovų). Pakalio Didžiojo sarkofago šonai dekoruoti negiliais reljefais. Jį dengia didžiulė Filiograniškai išraižyta plokštė. Plokštė išmarginta bene žinomiausiais ir gerai ištirtais majų reljefais – daugybė amžinąjį mirties ir atgimimo ciklą vaizduojančių figūrėlių su karalių po mirties akimirką. Karalius vaizduojamas su dieviškais atributais, simbolizuojančiais žengimo į nebūtį (o iš jos į pomirtinį pasaulį) akimirką. Iš jo pilvo auga kosminis kryžiaus pavidalo medis.

Kripta įrengta po piramidės pagrindu, pačiame centre. Atrastas sarkofagas tapo abejonių nekeliančiu įrodymu, jog pastatas išdygo dėl dviejų priežaščių – reikėjo ne tik talpinti patį sarkofagą, bet ir įkūnyti valdovo asmenybę.