Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais
Nematerialusis pasaulio paveldas
Tradicinės šventės elementai
Vieta	Meksika
Regionas**	LAC
Įrašas	2008
Nuorodos
	Nuoroda
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Mirusiųjų diena (isp. el Día de los Muertos) – tai sinkretiška prieškolonijinių mirusiujų kulto tradicijų ir XVI a. pristatytų krikščionybės Visų šventųjų dienos atminimo apeigų šventė Meksikoje. 2008 m. įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektų sąrašą.^[1]

Šventimas vyksta visą savaitę iki lapkričio 1 dienos. Lapkričio 1 diena skirta mirusiems vaikams atminti, lapkričio 2 d. – suaugusiems. Pastarosiomis naktimis, kai tikima, kad grįžta sielos, žmonės budi prie savo artimųjų kapų, kurie būna gausiai išpuošti tagečių žiedais, žvakėmis. Atnešama maisto ir aukų vėlėms. Pastaraisiais gėlių žiedais išpuošiami ir miesteliai, altorėliai jų aikštėse bei namuose. Tikima, kad jų žiedlapių šviesa parodo mirusiųjų sieloms kelią grįžti aplankyti savo artimųjų. Šiomis dienomis vyksta festivaliai, veidai išpiešiami kaukolėmis. Visų Šventųjų dienos tradicinis patiekalas yra Mirusiojo duona (Pan de muerto) – saldi bandelė, puošiama cukrumi bei kaulų formos raštu, kuris simbolizuoja gyvenimo ciklą, kartais įdaroma kremu. Taip pat visur galima rasti cukrines ar šokoladines kaukolytes.^[2]

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje Šiaurės Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekasas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakarų Meksika Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir Įlanka Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir Čiapasas Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)