19°19′59″š. pl. 99°11′07″v. ilg. / 19.33309°š. pl. 99.18526°v. ilg. / 19.33309; -99.18526

Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis Ciudad Universitaria
Pasaulio paveldo sąrašas
Universitetinis miestelis
Vieta	Meksika, Meksikas
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1250
Regionas**	Amerika ir Karibai
Įrašymo istorija
Įrašas	2007  (31 sesija)
Vikiteka:	Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (isp. Campus central de la Ciudad Universitaria de la Universidad Nacional Autónoma de México, trump. Ciudad Universitaria) - universitetinis miestelis, įsikūręs Meksiko miesto pietiniame Coyoacán rajone, priklausantis Meksikos nacionaliniam autonominiam universitetui. Miestelis išsiskiria XX a. vidurio modernizmo stiliaus pastatais, 2007 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.^[1]

Centrinis universitetinis miestelis buvo statomas 1949-1952 m. ant 6–8 m storio sukietėjusios lavos sluoksnio, kurį paliko apie 100 m. išsiveržęs Xitle ugnikalnis. Susidariusi uoliena plačiai panaudota grindinių ir pastatų statybose. Miestelį kūrė architektai Mario Pani, Enrique del Moral ir kt. Šis užbaigtas statybų projektas Meksikoje buvo stambiausias nuo actekų laikų.^[2]

Universitetiniame miestelyje išsidėstę daugiau nei 40 fakultetų ir institutų, kultūros centras, centrinė biblioteka, keli muziejai. Universiteto administracijos ir centrinės bibliotekos pastatai dekoruoti garsių Meksikos monumentalistų David Alfaro Siqueiros ir Juan O'Gorman freskomis. Miestelio teritorijoje nuo 1952 m. stovi Olimpinis stadionas, prie kurio puošybos prisidėjo Diego Rivera. Stadione 1968 m. vyko vasaros olimpinės žaidynės ir XIII pasaulio futbolo čempionatas.

Miestelis yra svarbi Meksiko kultūrinio gyvenimo dalis. Daugelyje jo erdvių vyksta muzikos, teatro, meno renginiai ir parodos. Miestelis yra atviras ir populiarus tarp miestiečių sekmadieniais, kuomet galima apeiti objektus, parkus ir sodus pėsčiųjų takais, kurie apima per 1000 ha teritoriją.

• 
  Grindinys iš uolienos plokščių
• 
  Miestelio statiniai
• 
  Universiteto rektoratas
• 
  Universiteto rektoratas
• 
  Centrinė biblioteka
• 
  Mokslo muziejus „Universum“

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje Šiaurės Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekasas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakarų Meksika Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir Įlanka Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir Čiapasas Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)