Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (isp.Santuario de Jesús Nazareno de Atotonilco) – katalikų religinis kompleksas vidurio Meksikoje, Gvanachuato valstijoje, 45 km į rytus nuo Gvanachuato, 10 km į šiaurės vakarus nuo San Migel de Aljendės, Atotonilko miestelyje. Svarbus piligriminis Meksikos katalikų centras.
Šventovės statyba pradėta 1740 m. virš ligšiol kunkuliuojančio šaltinio. Bažnyčios statytojas, kunigas Luisas Felipė Neri de Alfaras pasamdė nežinomą menininką Migelį Antonijų Martinesą de Pokasangrę nutapyti bažnyčios interjerus. Alfaras kartu su Pokasangre sukūrė freskas ir jų siužetus, išgarsinusius šią šventovę.[1]
Freskų tapyba užėmė ne vienerius metus – jose raiškiai ir detaliai vaizduojamos Kristaus kančios scenos, katalikų šventųjų ir kankinių paveikslai, Paskutiniojo Teismo dienos motyvai, taip pat vaizduojami angelai, arkangelai, demonai. Praktiškai visa šventovės vidinė erdvė užpildyta freskomis. Švč. Rožinio koplyčia pasižymi ypač prabangia puošyba – ji ornamentuota, išpuošta auksu ir piešiniais ant Venecijos veidrodžių. Freskoms būdingi niūrūs, žiaurūs motyvai – tamsios spalvos, smarkiai kraujuojantis Kristus, nukankinti, kraujuojantys, mirštantys ir irstantys žmonių kūnai. Šventovė vėliau gana sunyko dėl blogos priežiūros ir tikinčiųjų išsineštų interjero fragmentų. 1996 m. pradėta pastato restauracija.[1]
Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė – svarbus Meksikos piligrimų centras. Piligrimai traukti į šią bažnyčią pradėjo po 1812 m. San Migel de Aljendę nusiaubusios epidemijos – šventovė pagarsėjo dėl stebuklingai gydančio Kristaus atvaizdo. Dabar per metus šventovę aplanko 5000–10 000 piligrimų per savaitę, kurie naktinės procesijos metu keliauja iš San Migel de Aljendės.[1]
Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė 2008 m. kartu su San Migel de Aljendės miestu įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip išskirtinis Meksikos baroko pavyzdys ir Šv. Ignaco Lojolos doktrinos įkūnijimas.[2]
