Kumarkachas – (isp.Gumarcaj, kičių kalba: Q’umarkah – „senų nendrių vieta“), actekų vadintas Utatlan – poklasikinio laikotarpio aukštikalinių majų (kičių) miestas ir valstybė, buvusi dab Gvatemalos pietuose.
Istorija
Poklasikinio laikotarpio Majos aukštumos
Kičiai būsimo miesto teritorijoje gyveno nuo VI a. pr. m. e. Tačiau aukštesnio lygio civilizacija čia prasidėjo tik nuo XIII a., ir yra susijusi su stipria įtaka iš šiaurės, pasireiškusia naujų genčių migracija į Majos aukštumas. Šaltiniuose jie minimi kaip yaqui, ir tai reiškia, kad kalbėjo nauatlių kalba. Kaip tik tuo metu šiaurėje žlugo nauatliškai kalbėjusių toltekų imperija, ir tai galėjo būti artimai susiję. Ateiviai greičiausiai perėmė vietines majų kalbas, tačiau įkūrė dinastijas ir miestus, atsinešė Jukatano šiaurėje paplitusį meno stilių. Savo protėviais juos laiko keturios majų aukštikalnių tautos: kičiai, kakčikeliai, cutuchiliai ir rabinaliai, tuo metu dar šnekėjusios bendra kalba.
1225 m. buvo įkurta kičių valstybė su sostine Chakavic (Jakawitz), vėliau perkelta į Kumarkachą. Per XIV a. kičių ekspansija plėtėsi, jie ėmė kontroliuoti rabinalius, cutuchilius, pokomamius, kakčikelius. Didžiojo užkariautojo K’iq’ab' (~1435–~1475) laikais Kičiams pavyko sukurti laikiną imperiją, užvaldžiusią visas Majos aukštumas, kuri subyrėjo po didžiojo valdovo mirties.
XV a. pabaigoje kičiai aktyviai kovojo su aplinkinėmis tautomis, kas juos labai nusilpnino. 1510 m. jie buvo priversti prisiekti ištikimybę Actekų imperatoriui Montesuma II. Tuo metu actekai išvertė Kumarckacho pavadinimą į savo kalbą ir vadino jį Utatlán.
1524 m., po Meksikos užkariavimo, Pedro de Alvarado pasiekė šią piečiausią Actekų imperijos teritoriją ir ją nukariavo. Valstybės sostinė buvo sunaikinta, o netoli jos pastatytas ispanų miestas Santa Krus del Kičė.
