PROFILPELAJAR.COM

Palšiai

56°06′50″š. pl. 21°31′19″r. ilg. / 56.114°š. pl. 21.522°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Skuodo rajono savivaldybė

Seniūnija

Mosėdžio seniūnija

Gyventojų

3

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Palšiaĩ
Kilmininkas:	Palšių̃

Palšiai – kaimas pietvakariniame Skuodo rajono savivaldybės pakraštyje, 5 km nuo Mosėdžio, Erlos kairiajame krante, Salantų regioninaime parke.

Etimologija

Vietorvardis kilo iš asmenvardžio Palšys daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Palsie, Palście, Palsze, vok. Paltscha, rus. Пальча, Пальшяй, liet. Palšiai. Tarmiškai vadinamas žem. Palšē.

Geografija

Kaimas įsikūręs Erlos kairiajame krante, Mosėdžio seniūnijos pietvakariniame pakraštyje, ties Skuodo ir Kretingos rajonų savivaldybių riba. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Šatraminiais, rytuose – su Šaučikiais I, pietryčiuose – su Šaučikiais II ir Erlėnais, pietuose – su Juodupėnais.

Palšiams priklauso apie 240 ha žemės. Rytuose plyti Erlos slėnis, šiaurės vakariniame pakraštyje auga Kaipošiaus, pietinėje – Palšių, o šiaurinėje – Galdiko Pušynalio miškai. Išilgai kaimo eina kelias Juodupėnai–Palšiai–Šatraminiai, abipus kurio stovi 11 sodybų. Ties viduriu atsišakoja kelias į Šaučikius, o ties kryžkele stūkso mūrinis ūkinis pastatas. Už jo telkšo iš miškų kaimo žemėmis atitekančio bevardžio upelio žemupyje užtvenktas Palšių tvenkinys.

Rytinė kaimo dalis iki pagrindinės gatvės patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Istorija

Palšiai įsikūrė XVII a. antroje pusėje – XVIII a. pr. anksčiau čia plytėjusio Ermonaičių (dab. Šaučikių) kaimo žemių pietinėje dalyje. Pirmąkart paminėti 1750 m.^[2] Priklausė Salantų, nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinosi Salantų, nuo XIX a. – Mosėdžio bažnyčios dvasininkai.

1750–1866 m. kaime buvo 3 sodybos.^[3] Jose 1845 m. gyveno katalikų Kajetono Veito, Juozapo Simučio ir Pranciškaus Ramono šeimynos, kurias sudarė 19 vyrų ir 12 moterų (17 suaugusių ir 14 vaikų). Minėtose trijose šeimose buvo 16 narių, su kuriais gyveno 5 samdiniai ir 10 įnamių.^[4]

Pravedus pobaudžiavinę žemės reformą, 1872 m. kaime buvo 6 sodybos.^[5] Visos jos stovėjo abipus gatvės, buvusios pietrytinėje kaimo dalyje, tarp kelio į Juodupėnus, per kaimą tekančio upelio ir Erlos slėnio. Nuo gyvenvietės į šiaurę ir pietus ėjo keliai į Šatraminius ir Juodupėnus, o į vakarus per mišką einantis kelias jungė su Jakštaičiais.

Įsisavinus naujus plėšininės ganyklų ir miško žemės plotus, 1905–1915 m. buvo jau 13 sodybų, išskaidytų vienkiemiais.^[6] Prie senosios gatvės tebestovėjo 5 sodybos, o į vakarus nuo jų, pamiškėje buvo susiformavusi nauja kryžkelė. Dar 3 sodybos stovėjo šiauriniame pakraštyje, prie Lieknų miško ir Galdiko pušynėlio, šalia kelio į Medininkus. Kitos sodybos buvo išsimėčiusios pamiškėse vakarinėje kaimo dalyje.

Sodybos buvo tipinės, būdingos šiam Žemaičiui kraštui. Jas sudarė mediniai, vienaukščiai gyvenamosios ir ūkinės paskirties statiniai: troba, klėtis, tvartas (žem. kūtės), jauja, ubladė, žardas ir kt. Prie kelių, kryžkelės ir sodybų stūksojo monumentalūs mediniai kryžiai, koplytėlės su šventųjų skulptūromis, sergėjusiomis kaimo gyventojus ir keleivius nuo nelaimių ir bėdų. Sodybose 1902 m. gyveno 64 valstiečiai ir valstiečių luomui nepriklausanti 4 asmenų valstybinio miško sargo (eigulio) šeima.^[7]

1923 m. buvo 15 ūkių.^[8] Tarpukariu pravesta Lietuvos žemės reforma, kurios metu į vienkieminius ūkius buvo išskaidyta ne tik dirbama žemė, bet ir bendrosios ganyklos bei miškas.

Nuo 1944 m. spalio mėn. šalia esančiuose miškuose telkėsi Lietuvos laisvės armijos partizanai, o nuo 1945 m. pab. iki 1953 m. veikė Kardo rinktinės Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio) ir Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopos.

Per 1950 m. administracinio-teritorinio suskirstymo reformą Palšiai buvo priskirti Salantų, o 1959 m. – Skuodo rajonui.

Sovietmečio kolektyvizacija ir melioracija sunaikino didelę dalį kaimo sodybų ir neigiamai paveikė demografiją.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1880 m.	Grūšlaukės valsčius
1880–1915 m.	Salantų valsčius
1915–1918 m.	Lenkimų valsčius
1919–1950 m.	Mosėdžio valsčius
1950–1954 m.	Juodupėnų apylinkė
1954–1959 m.	Bargalio apylinkė
1959–1995 m.	Mosėdžio apylinkė
nuo 1995 m.	Mosėdžio seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.

1821 m.^[9]

1843 m.^[10]

1845 m.^[11]

1866 m.^[12]

1902 m.^[13]

1923 m.^sur.^[14]

1959 m.^sur.^[15]

1970 m.^sur.^[15]

24

23

31

23

88

107

87

76

1979 m.^sur.^[16]

1989 m.^sur.^[17]

2001 m.^sur.^[18]

2011 m.^sur.^[19]

2021 m.^sur.^[20]

-

47

25

24

7

3

-

Kultūros paveldas

Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Švč. Mergelės Marijos skulptūra ir Dievo Motinos paveikslu (B. Vaškienės sodyba; XIX a. pab., atnaujinta XX a. I pusėje; registrinis kultūros paveldo objektas, unikalus kodas 14924).^[21]
Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra (A. ir J. Laukių sodyba; XX a. I pusė).^[22]
Koplytėlė prie medžio su Rūpintojėlio skulptūra (Linkių miško pakelė; XX a. I pusė; registrinis kultūros paveldo objektas, unikalus kodas 13642).^[23]
Monumentalus kryžius (Meškių žemės sklypas; XX a. pab.).^[24]
Monumentalus kryžius su užrašu: „Dėkoju Tau, Dieve, už palaimą nešant per pasaulį tą sunkų savo gyvenimo kryžių, kurį leidai man atnešti į savo Tėviškės laukus. A. Gedrimas. 1944–1992“ (Gedrimų žemės sklypas priešais kaimo kryžkelę; pastatė A. Gedrimas, 1992 m.)

Galerija

Koplytėlė prie kelio. 2019 m.
Pakelės koplytėlės interjeras. 2003 m.
Koplytėlė prie medžio su Rūpintojėlio skulptūra. 2011 m.
A. Gedrimo 1992 m. pastatytas kryžius. 2004 m.

Šaltiniai

↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
↑ Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 70, 73; Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152
↑ Списокъ мосядскихъ прихожанъ вѣроисповѣданія Римско католическаго Шкудскaго деканата Тельшевскаго уѣзда и епархіи 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, a. v. 723. – L. 6v
↑ Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи. – Рядъ X, листъ 1. –1872 г.
↑ Карта Ковенской и курляндской губ. – VII-10. – Тельшевскій и Гробинскій уѣзды. – 1895; Karte des westlichen Russlands. – Kreis Grobin, Gouvernement Kurland, Kreis Telsze, Gouvernement Kowno. – J 17. Sałanty. – 1915
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 117
↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 70
↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 70
↑ Списокъ мосядскихъ прихожанъ вѣроисповѣданія Римско католическаго Шкудскaго деканата Тельшевскаго уѣзда и епархіи 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, a. v. 723. – L. 6v
↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius, 2011. – T. 15. – P. 73
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ ^15,0 ^15,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 301
↑ Jadvyga Laureckienė, Danutė Mukienė. Kultūros paveldo objektai Mosėdžio seniūnijoje. – Žemaičių žemė. – 2005 m. – Nr. 2
↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 742, eil. Nr. 2496
↑ Jadvyga Laureckienė, Danutė Mukienė. Kultūros paveldo objektai Mosėdžio seniūnijoje. – Žemaičių žemė. – 2005 m. – Nr. 2