Bargalio apylinkė

56°04′š. pl. 21°31′r. ilg. / 56.06°š. pl. 21.52°r. ilg. / 56.06; 21.52

  Bargalio apylinkė
Centras Bargalis (1950–1954)
Leliūnai (1954–1959)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Salantų valsčius (Bargalio seniūnija)
Apskritis Kretingos apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Salantų rajonas (1950–1959)
Sritis Klaipėdos sritis
Dabartinė seniūnija
Imbarės seniūnija

Bargalio apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, tarp Salantų ir Grūšlaukės.

Istorija

1940 m. įkurta, 1944 m. atkurta vietoje Bargalio seniūnijos. 1949 m. buvo Salantų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Salantų rajonui.[2] 1954 m. prijungta Juodupėnų apylinkė, dalis Kalnalio apylinkės ir dalis Šauklių apylinkės, o dalis Bargalio apylinkės prijungta prie Grūšlaukės apylinkės. 1959 m. gruodžio 7 d. Bargalio apylinkė panaikinta, jos teritorija prijungta prie Grūšlaukės apylinkės (didžioji dalis) ir Mosėdžio apylinkės.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)		 Kirovo vardo ir „Tarybų Lietuvos“ kolūkiai [3]
1959-02-01
(Išsamiau)		 67,87 „Tarybų Lietuvos“ kolūkis, Kirovo vardo kolūkis, „Ateities“ kolūkis [4] 17 kaimų (Bajoraliai, Bargalis, Barkeliai, Barzdžiai, Jakštaičiai, Juodupėnai, Kirkšiai, Klecininkai, Leliūnai, Mažieji Žalimai, Narmantai, Palšiai, Pesčiai, Rokiškė, Šatraminiai, Urbaičiai, Žudgalis)

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 61
  2. ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 7
  3. ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 42–43
  4. ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 379