Vietorvardis kilo iš asmenvardžio Šaučikis daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk.Szalczeki, Szawczyki, Szawczyky, Szewczyki, vok.Schawtschiki, rus.Шавчики, Шаучикяй, liet.Šaučikiai, žem.Šaučėkē.
Geografija
Kaimo rytiniu ir vakariniu pakraščiu teka Erla, centrine dalimi praeina kelias 169Skuodas–Plungė. Rytiniame pakraštyje plyti Gaidynės, o šiaurės vakarinėje dalyje – Šaučikių Biržtvos miškas. Žemė ribojasi su Šaukliais, Šaučikinės mišku, antraisiais Šaučikiais, Palšiais ir Šatraminiais.
XX a. 3 deš. atidaryta Šaučikių pradžios mokykla (1964 m. perkelta į Erlėnus. Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskaidytas į vienkieminius ūkius. Senojoje gyvenvietėje liko 16 kiemų, o buvusių bendro naudojimo ganyklų plėšininėje žemėje kaimo rytinėje dalyje įsikūrė 13 naujakurių ūkių (Klociuose ir Lemberkėje – po 6, Raudonėje – 1).[4]
↑Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73 Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 178
↑Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 120
↑Lietuvos žemės vardynas: Šaučikių k., Salantų vls., Kretingos aps., surašė Agripina Barkauskienė, 1935 m.