870 m. − salos buvo užkariautos arabų. Tai lėmė arabų kalbos paplitimą tarp vietinių gyventojų.
1090 m. − prasidėjo normanų Maltos užkariavimo etapas ir ji buvo prijungta prie Sicilijos. Tai buvo pirmasis semitų ir romanų kalbų kontaktas. Arabai liko salose dar 100–150 metų, o Sicilijos įtaka užsitęsė 440 metų.
XV amžiuje parašytas pirmasis žinomas literatūrinis tekstas maltiečių kalba − „Il Cantilena“ poema.
Labiausiai paveikta romanų kalbų Malta buvo Šv. Jono Jeruzaliečio riterių ordino valdymo laikotarpiu (1530−1798). Tuo metu buvo rašoma lotynų ir italų kalbomis, tačiau žinomi bandymai rašyti maltietiškai, pvz., „Bonamico“ poema (1672 m.).
1752 m. − pasirodo pirmoji išspausdinta maltiečių kalba knyga − „Wizzino“ katekizmas.
1800 m. − Malta tapo Didžiosios Britanijos kolonija, tačiau italų kalba liko oficiali, maltiečių − šnekamoji.
1764−1829 m. gyvenęs Mikiel Anton Vassalli sudarė maltiečių kalbos žodyną ir aprašė kalbos gramatiką, išvertė į maltiečių Naujojo Testamento dalį.
1921 m. − Malta gavo savivaldos teisę, pagal konstituciją oficialiomis kalbomis tapo italų ir anglų.
1936 m. − maltiečių gavo oficialios kalbos statusą, italų kalba jo neteko.
1964 m., Maltai paskelbus nepriklausomybę, oficialiomis kalbomis liko anglų ir maltiečių.
Į abėcėlę kartais įtraukiama „c“ raidė (rašoma po „ċ“), tačiau ji yra tik kai kuriuose italų ir anglų kalbų kilmės žodžiuose, adaptuojant dažniausiai keičiama į „k“ raidę.
Italų kilmės žodžiuose taip pat gali būti balsių su graviais (à, è, ì, ò, ù).
Gramatika
Kalbos gramatika kilusi iš arabų kalbos, taip pat naudojami romanų ir anglosaksų kalbų modeliai.
Leksika
Šiuolaikinėje kalboje yra daug anglų kalbos skolinių. Kartais jie vartojami vietoj esamų maltietiškų žodžių. Kai kurie žodžiai rašomi angliškai, pvz., union − sąjunga; tačiau daugelis adaptuojami, pvz., kompjuter − kompiuteris (nuo angl.computer), televixin (skaitoma − televišin) − televizija (nuo angl.television).