PROFILPELAJAR.COM

Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.^[1] Tokia kalba gali dar būti vartojama kai kuriose srityse arba tik raštiškai, pvz., liturginės kalbos. Mirusios kalbos yra lotynų kalba, sanskritas, prūsų kalba, bažnytinė slavų kalba, šumerų kalba, egiptiečių kalba.

Kalbos gali išnykti dviem būdais:

išnykus ja kalbėjusiai tautai (taip atsitiko prūsų kalbai, kai prūsus asimiliavo dabartinių vokiečių protėviai)
kalbai evoliucionuojant į kitas kalbas. Minėta šnekamąja lotynų kalba kalbėję žmonės anaiptol neišnyko, bet keitėsi pati kalba, kol ilgainiui virto dabartinėmis romanų kalbomis.

Kartais mirusios kalbos gali būti atgaivintos. Vienas iš tokių pavyzdžių – hebrajų kalba. Ja kaip gimtąja vėl kalba apie 5 mln. žmonių. Taip pat atgaivinta ir keltiška kornų kalba.^[1]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 Teresė Paulauskytė (2009-05-25, red. 2018-12-06). „Mirusios kalbos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-10-01. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

Taip pat skaitykite

[VLE-1] 1,0 ^1,1 Teresė Paulauskytė (2009-05-25, red. 2018-12-06). „Mirusios kalbos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-10-01. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

[1]