Lucijus Aurelijus Veras (lot. Lucius Aurelius Verus, 130 m. gruodžio 15 d. – 169 m.) – Romos imperatorius nuo 161 m. iki mirties 169 m. kartu su savo įtėviu broliu Marku Aurelijumi. Lucijaus Vero ir Marko Aurelijaus valdymas buvo pirmas atvejis, kai Romos imperija buvo valdoma diarchiškai, o tai vis dažniau pasitaikydavo vėlesnėje imperijos istorijoje.
Gimęs 130 m. gruodžio 15 d., jis buvo vyresnysis Lucijaus Aelijaus Cezario sūnus, pirmasis Adriano įvaikis ir įpėdinis. Užaugęs ir išsilavinimą įgijęs Romoje, prieš užimdamas sostą ėjo keletą politinių pareigų. Po biologinio tėvo mirties 138 m. jį įsivaikino Antoninas Pijus, kuris pats buvo įsivaikintas Adriano. Vėliau tais pačiais metais Adrianas mirė, o sostą paveldėjo Antoninas Pijus. Kai 161 m. mirė Antoninas Pijus, jį pakeitė Lucijus Veras ir jo įbrolis Markas Aurelijus. Didžiąją jo valdymo dalį užėmė vadovavimas karui su Parta, kuris baigėsi romėnų pergale ir tam tikrais teritoriniais laimėjimais. Iš pradžių įsitraukęs į Markomanų karus, jis susirgo ir 169 m. mirė.[1] Romos senatas jį sudievino kaip Divus Verus.
Išnašos
.png)
