Romulo Augustulo tėvas Orestas, Tatulo iš Panonijos sūnus, buvo hunų karaliaus Atilos valstybės sekretorius. Po Atilos mirties jis perėjo į tarnybą romėnams ir padėjo Julijui Nepočiui užimti Vakarų Romos imperijos imperatoriaus sostą. Už pagalbą jis gavo patricijaus titulą, senatoriaus ir vyriausiojo karvedžio pareigas. 475 m. Orestas sukėlė maištą, užėmė Raveną ir imperatoriaus vainiku karūnavo savo dvylikametį sūnų Momilą, pavadindamas jį Romulu Augustulu. Naujasis imperatorius pagal kilmę romėnu buvo tik iš motinos senelio pusės ir jokios realios valdžios neturėjo.
Orestą rėmę barbarai pareikalavo atlygio – trečdalio Italijos žemių. Orestui nesutikus, jie sukėlė maištą, užėmė Paviją ir nužudė patį Orestą bei jo brolį Povilą. Maištininkų vadas Odoakras nuvilko nuo Romulo Augustulo imperatoriškus ženklus ir nusiuntė juos į Konstantinopolį. Pats Romulas Augustulas buvo išsiųstas į Kampaniją, jam paskirta 6000 auksinių monetų metams išlaikymas bei vila, kažkada priklausiusi Lukului.
Romulas Augustulas, sekant istorine tradicija, laikomas paskutiniuoju Vakarų Romos imperatoriumi, nors patį titulą dar ir vėliau formaliai naudojo Bizantijos imperatoriai. Paskutiniojo imperatoriaus tradiciją išpopuliarino viduramžių rašytojai dėl vardų sąskambio: Romulu prasidėjo senovės Romos istorija, Romulu Augustulu ir baigėsi.