XIX a. kaimelis tapo vienu pagrindinių Prūsijos karalystės kurortu Rytų Prūsijos pakrantėje. Jo populiarumas dar labiau išaugo pastačius geležinkelio liniją iš Karaliaučiaus1885 m. Nuo 1895 m. Krantas žinomas kaip „karališkasis kurortas“. Nors turistų ir gausėjo, žvejyba liko labai stipria pramonės šaka. Rūkyta plekšnė buvo vietinis delikatesas. Nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Krantas ir turėjo daugiau nei 6,000 gyventojų, miesto teisių jis neturėjo.
Rytų Prūsiją okupavus Tarybų Sąjungai Antrojo pasaulinio karo metu, vietiniai gyventojai pabėgo arba buvo išvaryti, nors miestelis ir nukentėjo minimaliai. Miestelis pervadintas Zelenogradsku (rus.„Žaliasis miestas“), 1945 m. jam suteiktos miesto teisės.
↑Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83