Krantas (Zelenogradskas)

Krantas
rus. Зеленоградск
vok. Cranz, Kranz
            
Miesto reginys
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data 1252 m., miesto teisės 1916 m.
Gyventojų (2021) 17 296
Plotas 17 km²
Tankumas (2021) 1 017 žm./km²
Altitudė 5 m
Pašto kodas 238530
Tel. kodas (+7) 40150
Kirčiavimas Krañtas,[1] Zelenogrãdskas[2]

Krantas (vok. Cranz, Kranz, nuo 1946 m. Zelenogradskas, rus. Зеленоградск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Kuršių Nerijos pietinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, populiarus Karaliaučiaus gyventojų kurortas. Rajono centras. Geležinkelio stotis, išvystyta maisto pramonė,[3] drenažo vamzdžių, šepečių gamyba.[4]

Etimologija

Vokiškas pavadinimas Cranz (iš pradžių Cranzkuhren) yra kilęs iš prūsų-lietuvių žodžio „krantas“.

Istorija

Centrinė gatvė

Senovėje Kranto miesto vietoje buvo prūsų žvejų kaimelis šalia Viskiautų – prūsų miestelio vikingų laikais. Kryžiuočiams užkariavus Prūsiją jis buvo apgyvendintas vokiečių.

XIX a. kaimelis tapo vienu pagrindinių Prūsijos karalystės kurortu Rytų Prūsijos pakrantėje. Jo populiarumas dar labiau išaugo pastačius geležinkelio liniją iš Karaliaučiaus 1885 m. Nuo 1895 m. Krantas žinomas kaip „karališkasis kurortas“. Nors turistų ir gausėjo, žvejyba liko labai stipria pramonės šaka. Rūkyta plekšnė buvo vietinis delikatesas. Nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Krantas ir turėjo daugiau nei 6,000 gyventojų, miesto teisių jis neturėjo.

Rytų Prūsiją okupavus Tarybų Sąjungai Antrojo pasaulinio karo metu, vietiniai gyventojai pabėgo arba buvo išvaryti, nors miestelis ir nukentėjo minimaliai. Miestelis pervadintas Zelenogradsku (rus. „Žaliasis miestas“), 1945 m. jam suteiktos miesto teisės.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1933 m. ir 2021 m.
1933 m. 1939 m.sur. 1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2007 m. 2013 m.
4 667 5 089 6 900 9 800 10 786 12 509 12 224 13 155
2021 m. - - - - - - -
17 296 - - - - - - -

Žymūs žmonės

Krante gimė:

Šaltiniai

  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 158
  4. Krantas (Zelenogradskas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 894

Nuorodos